Dar neseniai Viačeslavo Ganelino trio sugrįžimo ir Nacionalinės premijos jam įteikimo proga kalbėta apie senos skolos skriaudžiamam žanrui grąžinimą, prisimintos džiazo nuoskaudos kovojant dėl vietos po saule.
Tačiau ką tik per Lietuvą nudundėję “Kaunas Jazz” ir Tarptautinė džiazo diena nuteikė tikrai ne pesimistiškai.
Viltingą džiazo ateities paveikslą piešia ir naujasis Lietuvos džiazo federacijos prezidentas 29 metų Julijus Grickevičius, grįžęs su lietuvių delegacija iš praėjusią savaitę Brėmene (Vokietija) vykusios pasaulinės džiazo mugės “jazzahead!“.
Lietuvių stendas solidėja
Jau vien tai, kad šiemet Lietuvos džiazas Brėmene galėjo pasirodyti solidžiau nei ankstesniais metais, nuteikia optimistiškai. Pasak Julijaus, valstybės parama leido Federacijai įrengti dvigubai didesnį, patraukliau apipavidalintą stendą, vykti į mugę net penkiese. Be to, Brėmene dirbo ir festivalių „Vilnius Jazz“, „Vilnius Mama Jazz“ atstovai.
„Stendas buvo gerai lankomas. Dirbdami Brėmene jau ketvirtus metus, įgijome gerbėjų, kuries rūpi atnaujinti informaciją apie mūsų džiazą. Pajutome, kad mūsų veiklą seka užsienio žiniaklaida – tarp gausių lankytojų buvo „Die Zeit“, „jazz.ru“, Nacionalinio Norvegijos radijo darbuotojai. Visada atsiranda ir smalsuolių, kurie nori susipažinti su Lietuvos džiazu, nes nėra apie jį nieko girdėję. Brėmeno mugė – puiki vieta pasižvalgyti po pasaulį ir pamatyti save iš šalies“, - pasakojo J.Grickevičius.
Ir koks tas vaizdelis? Juk mugėje dirba džiazo prodiuseriai, festivalių rengėjai, leidėjai, žurnalistai, kritikai, džiazo muzikantai iš beveik 60 šalių, prisistato arti 1000 kompanijų!
„Pirmiausia lyginu mus su estais ir, deja, turiu pripažinti, kad greta jų esame dar pradinukai. Estų delegacija Brėmene buvo dvigubai didesnė. Jie jau yra pristatę savo atstovą ir mugės „džiazo vitrinoje“ (angl.showcase)“, - pripažino Julijus.
Pasak jo, lietuviai į šią progamą kelissyk pretendavo nesėkmingai. Patekti į „džiazo vitriną“ tikrai sunku – atlikėjus atrenka labai reikli festivalių vadovų ir prodiuserių komisija. Šiemet „džiazo virtina“ apėmė tris vakarus: vienas buvo skirtas tik Suomijos džiazui, kiti – Europos džiazo tinklo deleguotiems atlikėjams bei užjūrio džiazui.
Džiazo pažintys plečiasi
Deja, Estijoje džiazo statusas yra kitoks nei Lietuvoje. Kaimynų Džiazo sąjunga gauna nuolatinį finansavimą, turi būrį etatinių darbuotojų. Lietuvos džiazo federacijos aktyvistai dirba savanorystės pagrindais.
„Džiazo pasaulyje niekam nėra lengva - trūksta lėšų ir britams, prancūzams. Tačiau jų šalyse džiazas kaip lygiavertis žanras konkursuoja dėl finansavimo su kitais. Pas mus to dar nėra - Lietuvoje džiazas visada buvo tarsi antrarūšis. Smagu, kad dabar situacija šiek tiek gerėja“, - kalbėjo J.Gickevičius.
Kad ir kaip ten būtų, Federacija mugei kasmet išleidžia šalies džiazo naujienų kompiliaciją, siūlo mugės lankytojams leidinuką su lietuviškų džiazo festivalių ir klubų kontaktais, muzikantų albumų.
„Ten dirbame kaip infocentras. Mugė – tai vieta, kur ieškoma naujų įdomių atlikėjų, nes didžiosios džiazo žvaigždės yra surandamos per joms atstovaujančias agentūras“, - aiškino Julijus.
Pasak jo, šiemet lietuviško stendo lankytojus ypač domino etno- ir laisvojo džiazo atstovai. Derėtasi dėl lietuviško džiazo pristatymo Paryžiuje su tenykščių džiazo klubų tinklu, sulaukta pasiūlymų iš vokiečių, užmegsta daug naujų kontaktų.
Tačiau norint juos plėtoti, anot Julijaus, reikia sistemingai dirbti visus metus – laisvalaikio tam per mažai.
Nusibrėžė veiklos gaires
„Mano kadencijos pradžioje sutarėme su kolegomis, kad pagrindiniai Federacijos tikslai – tai džiazo strategijos kūrimas, sociologiniai tyrimai, edukacija ir eksportas. Federacija nėra koncertinė organizacija“, - aiškino J.Grickevičius, vadovausiantis šalies džiazui trejus metus (jo pirmtakė buvo Soveiga Rusytė).
Rudenį organizacija teiks paraišką tyrimui apie socialinę ir ekonominę Lietuvos džiazo situaciją. „Iki šiol apie Lietuvos džiazą buvo kalbama labai abstrakčiai. Mes turime žinoti, kokiai bendruomenei atstovaujame, kad galėtume teikti džiazui aktualius pasiūlymus politiniame lygmenyje“, - aiškino Julijus.
Jau šį mėnesį startuos Federacijos edukaciniai projektai periferijos festivaliuose. J.Grickevičius užsimojęs surengti džiazo paskaitas ir diskusijas apie džiazą Kėdainiuose, Tauragėje, Jonavoje, Šiauliuose.
Pradėta bendradarbiauti su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka – ten kaupiama iš mugių parsivežta informacija apie pasaulio džiazą, vyksta Federacijos susirinkimai, yra puikios sąlygos repetuoti muzikantams.
Tarp artimiausių Federacijos planų - ir knyga apie V.Ganelino trio, mat iki šiol Lietuvoje išleisti tik Vladimiro Tarasovo memuarai apie šį džiazo fenomeną.
„Stengsimės per artimiausius kelerius metus įdarbinti bent vieną žmogų puse etato, įsigyti nedidelį biurą. Jei tai pavyks, galėsime kalbėti apie kitus darbus“, - dėstė J.Grickevičius.
