Amerikietei N.J.Bruso atliekant paskutinę dainą išbandymą lietumi ištvėrę žiūrovai pašoko nuo suolų ir susispietę prie scenos pasileido šokti. Tokiu skambiu akordu šeštadienį prieš vidurnaktį baigėsi tris dienas vykęs tradicinis tarptautinis džiazo festivalis „Nidos džiazo maratonas“.
Šešioliktą kartą pajūrio kurorte vykusi džiazo fiesta jos organizatoriui ir sumanytojui Lietuvos džiazo legendai Leonidui Šinkarenkai neapsiėjo be netikėtų išbandymų. Jau prasidėjus renginiui, jis sulaukė netikėtos žinios, kad susirgo ir į Lietuvą neatvyks prancūzų akordeonistas Vincent‘as Peirani, turėjęs pradėti festivalio koncertų ciklą prie Nidos švyturio ant Urbo kalno.
Kuris atlikėjas sutiks tą pačią dieną atvykti į Lietuvos pakraštį ir surengti neplanuotą koncertą? Juo lab prieš savaitgalį, kai dauguma gerų muzikantų ar dainininkų jau yra surikiavę savaitgalio pasirodymus?
Iš bėdos Leonidą išgelbėjo seni jo draugai, lietuviškojo džiazo legendos ir ilgamečiai scenos partneriai Vytautas Labutis ir Arvydas Jofe. Jų pasirodymas ir užburiančios saksofono bei būgnų džiazo vibracijos buvo puiki įžanga vėliau scenoje nuskambėjusioms portugalės vokalistės Viviane fado ir bliuzo stiliumi atliktoms dainoms.
Portugalė publiką iš karto papirko lietuviškai sudainavusi žinomą Vytauto Kernagio dainą „Širdele mano“.
Šaštadienio vakarą ant Urbo kalno, kur buvo susirinkę beveik tūkstantis džiazo mėgėjų, siautė iš Austrijos atvykęs saksofonistas Harry Sokalas su savo grupe – Heiri Kanzingu (kontrabosas) ir Martinu Valihora (būgnai). Jie pristatė projektą „Depart“ ir naujausius kūrinius „Refire“.
Šių metų festivalį užbaigė galingo, žiūrovų išsyk vargonais praminto balso ir ne mažiau įspūdingo, vyrų dėmesį atkreipusio stoto savininkė amerikietė Nora Jean Bruso ir jai pritarusi italų gitaristo Lucos Giordano džiazo muzikantų grupė.
Festivalis baigėsi. Festivalis prasideda. „Nida Jazz“ maratono organizatorius L.Šinkarenka jau dabar suka galvą, kuo ištikimą publiką nustebinti kitais metais.
„Aš nesiekiu į Nidos festivalį kviestis tik pasaulyje žinomų žvaigždžių. Ne pavardės ir jų skambumas lemia, kas pasirodys šioje stebuklingoje Lietuvos vietoje ant Urbo kalno.
Į mūsų renginį gali būti pakviestas bet kuri įdomi muzikos pasaulio asmenybė“, – teigė garsus Lietuvos džiazo atlikėjas.
-Kaip tada nusprendžiate, ką pakviesti į festivalį? – paklausiau L.Šinkarenkos.
– Šio renginio kokybės kartelė yra užkelta gana aukštai, todėl atlikėjų atranka yra svarbiausia parengiamųjų darbų dalis. Kas koncertuos „Nida Jazz“, nusprendžiu aš. Pažįstu labai daug pasaulio muzikantų bei atlikėjų. Daug muzikos klausausi internete ir išgirdęs kažką įdomaus bandau susirasti atlikėjus. Festivalyje gali pasirodyti ir visiškai nežinomas, bet man labai patikęs muzikantas.
Naudojuosi ir savo pažįstamų patarimais. Pavyzdžiui, portugalę Viviane surado mano draugas Vokietijos muzikos žurnalistas, kuris ją išgirdo televizijos filme apie Portugaliją.
Beje, Nidos festivalis jau yra žinomas džiazo pasaulyje. Mums atlikėjus jau siūlo pačios užsienio prodiuserių agentūros.
– Kada pradedate rinktis kito festivalio atlikėjus?
– Prieš metus. Jau dabar esu sutaręs su trimis užsieniečiais, kuriuos turėtume išgirsti kitą vasarą. Vis dėl to noriu, kad festivalio publika išgirstų šiemet negalėjusį atvykti akordeono virtuozą V.Peirani iš Prancūzijos. Jau sutarta, kad kitais metais Nidoje koncertuos ir džiazą grojanti Argentinos smuikininkė Jiliana Canizares.
– Ar ketinate keisti festivalio formatą? Gal džiazo maratonu vadinamas renginys ateityje didės ir ilgės?
– Nemanau, kad tai yra būtina. Per ilgai užtrukęs renginys paprastai pabosta žiūrovams. Be to, šitaip sunkiau yra išlaikyti jo kokybę, išauga tokio renginio samata.
Manau, kad trijų koncertų, kuriuose pasirodo po du atlikėjus pakanka aprėpti džiazo stilių įvairovę. Aš nebijau eksperimentuoti muzikos stiliais. Žiūrovas turi išgirsti visko. Kitaip tariant, noriu, kad kiekvienas žiūrovas mūsų festivalyje išgirstų tai, kas jam patinka. Aišku, išskyrus popsą.
– Vasaros pradžioje tarptautinis džiazo festivalis vyksta ir Klaipėdoje. Ar panašiu metu ir geografiškai vienas šalia kito vykstantys du džiazo renginiai nekonkuruoja tarpusavyje?
– Tarp mūsų jokios konkurencijos nėra. Klaipėdoje vykstančiame Pilies festivalyje skamba populiaresnis, artimas mainstrymui džiazas. Gerai, kai džiazo festivalis turi savo veidą.
Aš noriu, kad „Nida Jazz“ publika klausydama džiazo pailsėtų, atsipalaiduotų. Čia gi kurortas. Todėl mano festivalyje galima išgirsti ir netikėtų stilių muzikos. Be to, mūsų publika būtinai supažindinama su pasaulio muzika. Šiemet klausėmės portugališko fado. Ankstesniais metais buvo pristatoma vokiečių, žydų ir net arabų muzika.
