Gyva muzika mieste, baruose ir restoranuose, muzikos renginiai, įvairūs koncertai ryškiausiose miesto erdvėse kauniečius skatina dienas leisti muzikaliai.
Tačiau kartais pritrūksta informacijos, kad nišiniai muzikos renginiai būtų tokie pat patrauklūs, kaip šalies garsenybių koncertai.
Apie tai, kas Kauno muzikinį gyvenimą daro patrauklų ir ką reikėtų keisti, kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos dekanas, Fortepijono katedros docentas Saulius Gerulis.
– Kaunas dalijasi džiazu ir krepšiniu, mokslu ir technologijomis, kultūra ir tradicijomis, verslu ir inovacijomis, džiaugsmu ir mintimis. Ar iš tikrųjų Kaunas dalijasi muzika? Kokia jūsų nuomonė apie Kauną ir muziką? – „Laikinoji sostinė“ paklausė S.Gerulio.
– Noriu pastebėti, kad Kaunas turi gilias muzikinės kultūros tradicijas. Užtenka prisiminti tarpukario laikotarpį, kai Kaune būrėsi iškiliausi menininkai. Čia buvo įsteigta Kauno konservatorija, Muzikinis teatras, simfoninis orkestras.
Sovietmečiu miesto muzikinis gyvenimas buvo šiek tiek skurdesnis.
Tačiau atgavus nepriklausomybę atsirado tarsi kitas kvėpavimas ir galimybė Kaune turėti aukštojo mokslo židinį. 1989 metais buvo įsteigtas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas. 2011 metais įsteigėme VDU Muzikos akademiją.
Mūsų akademijos studentai ir dėstytojai koncertuoja ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Visi kartu aktyviai dalyvaujame pasaulinio lygio konkursuose įvairiose šalyse, užimame prizines vietas.
Studentai pamažu įsilieja į Kauno muzikinį gyvenimą. Manau, jis dar labiau suintensyvės, nes atnaujiname Muzikos akademijos pastatą bei joje esančias sales.
– Kokios išskirtinės Kauno savybės traukia muzikalius žmones?
– Turime labai aukšto lygio koncertinių erdvių: Kauno filharmonija, Muzikinis teatras, „Žalgirio“ arena. Jose vyksta įvairių meno renginių, inicijuojamų ir žinomų koncertinių organizacijų, ir asmeninių iniciatyvų.
Kaune galima klausytis ir pasaulyje garsių atlikėjų, ir Lietuvos žinomų muzikantų, ir aktyvaus jaunimo: studentų ir muzikos mokyklų mokinių koncertų. Muzikos renginių įvairiapusiškumas yra galimybė menininkui išreikšti save, o žiūrovui prasmingai praleisti laiką.
– Kas jus skatina manyti, kad Kaunas ir muzika – tai puikiai suderinami dalykai?
– Aktyvus kaunietis kiekvieną dieną gali lankytis kokiame nors renginyje. Renginių skaičių diktuoja rinka, menininkų iniciatyvos ir klausytojų ar žiūrovų poreikiai. Skaitine išraiška tai nėra nusakoma.
Kita vertus, menas yra nuolat kintantis reiškinys, kuris prasideda nuo idėjos, o idėja, kaip žinoma, gali gimti pačiu netikėčiausiu metu. Todėl net ir gana perpildytoje nišoje vis tiek atsiranda vietos kažkam naujam ir patraukliam.
– Kas į Kauno muzikinį gyvenimą įneša didžiausią dalį?
– Didžiosios koncertinės įstaigos (Kauno filharmonija, Kauno muzikinis teatras), išplėtota muzikus rengiančių institucijų grandis (muzikos mokyklos, J.Naujalio muzikos gimnazija, J.Gruodžio konservatorija, VDU Muzikos akademija), pavienės atskirų organizacijų ar menininkų iniciatyvos.
Noriu pasidžiaugti, kad VDU Muzikos akademija šiandien verčia naują savo gyvavimo puslapį, mokslo metus pradėjome naujame pastate, atnaujinę instrumentų parką, pilni gerų idėjų ir iniciatyvų. Miesto vadovų teigiamas požiūris ir palaikymas leidžia tikėti tolesne Kauno muzikinio gyvenimo ateitimi.
– Kodėl kai kuriuose muzikiniuose renginiuose matome apytuštes sales?
– Vertinant muzikinį gyvenimą, Kaunas tapo mažiau intymus ir labiau komercinis. Meninė jaukių restoranų dvasia, įelektrintas spektaklių premjerų laukimas, miesto bohemos, kaip atskiros subkultūros, formavimasis šiuolaikinėse rinkos džiunglėse sukomercialėjo.
Nors informavimo priemonių yra tikrai labai daug, tačiau ne visos jos pasiekiamos visoms tikslinėms grupėms. Pavyzdžiui, informacija pateikta elektroninėje erdvėje neprieinama tiems, kurie ja nesinaudoja, o ir miesto laikraštį tikrai skaito ne visi miestiečiai.
Tačiau tikrai tikiu, kad kiekvieno renginio organizatoriai stengiasi pasirinkti tinkamas informavimo priemones. Mūsų miestas nėra didelis, atskiri meniniai žanrai „dalijasi“ tais pačiais žiūrovais, todėl kartais ir matome apytuštes sales.
– Norint įvairovės tiek kultūriniame, tiek muzikiniame gyvenime reikia paskatinimo ir palaikymo. Kas tai turėtų daryti?
– Manau, visi kauniečiai. Žvelgiant retrospektyviai, labai daug gražių idėjų ir išskirtinių koncertinių erdvių, nepadedant gyventojams, buvo tiesiog sunaikintos.
Vienas menines idėjas keičia kitos iniciatyvos. Visiems gerai žinomas Pažaislio festivalis ar Operetė Kauno pilyje – tai į muzikos istoriją pateksiantys reiškiniai.
Šiuo metu ypač palaikymo tikisi individualūs muzikos projektai, kad ir muzikos vakarai „Punto Jazz“ picerijoje ar kitos iš pirmo žvilgsnio nekoncertinės erdvės.
Taip pat daugiau palaikymo reikėtų muzikus rengiančių mokyklų koncertams, kitoms pavienėms iniciatyvoms.
