- Jūs kūrėte serialo „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“, kuris filmuotas Lietuvoje, scenarijų. Ar rašydamas pagalvojote, kad kada nors aplankysite šią šalį?
- Ne, niekada nesusimąsčiau apie tai. Tiesą sakant, nuolat painiodavau Balkanus ir Baltijos šalis, Lietuvos net žemėlapyje negalėdavau surasti. Pirmą kartą aplankiau Lietuvą prieš penkerius metus visiškai atsitiktinai. Tuomet ruošiausi vykti į Helsinkį ir pakeliui dviem dienoms stabtelėjau čia, užsukau į Vilnių iri Trakus. Ši viešnagė pakeitė mano gyvenimą.
- Kodėl persikėlėte gyventi į Lietuvą?
- Anuomet gyvenau Vengrijoje, vienoje mokykloje dėsčiau anglų kalbą. Man ten nepatiko, taigi buvau apsisprendęs grįžti į Las Vegasą. Staiga sulaukiau savo draugės lietuvės kvietimo švęsti Kalėdas ir sutikti naujuosius 2011 metus Vilniuje. Svečiuodamasis čia buvau supažindintas su keletu Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojų, kurie vėliau pakvietė mane dėstytojauti.
Šiuo metu dėstau kūrybinį rašymą, kursą apie mokslinės fantastikos literatūrą, teksto analizę, tarptautinę žiniasklaidą, kino istoriją ir kritiką.
- Kaip jūsų šeima ir artimieji reagavo į sprendimą kraustytis į Lietuvą?
- Kadangi jau prieš tai metus gyvenau Vengrijoje, mano artimiesiems kraustymasis į Lietuvą neatrodė drastiškas sprendimas. Kai išvykau, mano mama ir sesuo įsiteigė, kad daugiau niekada negrįšiu į Ameriką. Tačiau mano draugai mano kitaip, nuolat sulaukiu jų klausimų, kada susikrausiu daiktus ir grįšiu.
- Kodėl iš visų universitetų pasirinkote VDU?
- Man patinka šis universitetas - tiek jo vidaus politika, tiek studentai. Aš taip pat dėstau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kaunas man patinka labiau nei Vilnius, čia jaučiuosi kaip namie.
- Ką dar veikiate, be darbo VDU?
- Laisvalaikiu einu į kiną, dalyvauju protų mūšiuose, rašau straipsnius. Dažnai mane galite rasti „Vero Cafe“ arba „Cofee Inn“. Dievinu keliones ir fotografiją ar tiesiog vaikštinėti su savo šunimi.
- Daugeliui užsieniečių lietuviai atrodo drovūs, nelaimingi, šalti ir niūrūs žmonės. Kokia jūsų nuomonė apie mus?
- Visi mano draugai lietuviai malonūs ir linksmi žmonės. Tačiau vėl gi - didžioji dalis jų jauni žmonės, studentai. O dėl drovumo... Dauguma lietuvių iš pradžių yra gana drovūs, o kai artimiau su jais susipažįsti, jie atsiveria. Lengvai randu bendrą kalbą su žmonėmis, todėl atvirumo ir šypsenų sulaukiu daug dažniau nei kiti.
- Ar iš tiesų Lietuva labai skiriasi nuo Amerikos? Su kokiais sunkumais čia susiduriate?
- Yra daugybė skirtumų, turbūt tiek daug, kad galėtume kalbėti vien šita tema. Vienas didžiausių - požiūris į klientų aptarnavimą. Amerikoje galioja taisyklė, kad klientas visada teisus, o čia jis nėra labai gerbiamas.
Be to, Amerikoje viskas vyksta daug greičiau, taigi sulėtinti įprastą gyvenimo tempą iš pradžių gana sudėtinga.
- Ar domitės Lietuvos istorija, kultūra? Galbūt žavitės čionykščiais menininkais?
- Taip, mane ypač domina lietuvių mitologija, pasakos bei sakmės. Viena mano mėgiamiausių vietų - Raganų kalnas Juodkrantėje, taip pat Velnių muziejus Kaune.
Šiek tiek domiuosi ir Lietuvos istorija. O dėl meno... Vienintelis menininkas, apie kurį žinau šiek tiek daugiau, - Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Man jis išties patinka.
- Ar bendraujant su lietuvėmis jaučiami kultūriniai skirtumai? Ar mūsų moterys tolerantiškos užsieniečiams?
- Mano manymu, dauguma lietuvių yra tolerantiškos. Susipažinti su amerikiečiu joms - šiokia tokia egzotika. Vaikščiodamas į pasimatymus didelių skirtumų nejaučiu. Vienintelis sunkumas - bendrauti su savo amžiaus moterimis, nes jos dažniausiai nekalba angliškai.
- Ar dažnai grįžtate į gimtuosius namus Las Vegase?
- Deja, ne taip dažnai, kaip norėčiau. Kai išsikrausčiau 2010-aisias, tebuvau grįžęs kartą.
- Kokia jūsų karjerą kine. Ar yra tekę dirbti su garsiais scenarijų autoriais, režisieriais, aktoriais? Kokia tai buvo patirtis?
- Jie tokie pat žmonės kaip mes visi. Su dauguma jų dirbau dar iki tol, kol jie išgarsėjo. Esu dirbęs su komiku Willu Farrelu, aktoriumi Chistopheriu Judge'u iš serialo „Žvaigždžių vartai SG-1” bei „Draugų“ žvaigžde Lisa Kudrow.
- Esate išleidęs keletą knygų, kas mėnesį rašote žurnalui „David“. Kas įkvepia rašyti? Galbūt kita knyga bus apie jūsų gyvenimą Kaune?
- Aš mėgstu pasakoti istorijas. Manau, kad kiekvienas turi savo unikalią istoriją, būtent tai ir įkvepia mane. Šiuo metu kaip tik rašau apie Kauną. Nenoriu išduoti per daug, bet manau, kad ją bus įdomu ir linksma skaityti.
Man patinka imti interviu, atlikti išsamius tyrimus. Be „David“, rašau keliems magijos žurnalams. Magija – tai dar vienas mano hobis.
- Kokie jūsų ateities planai? Ar ketinate čia ilgėliau pasilikti, o galbūt įsikurti visam laikui?
- Taip, planuoju čia dar pabūti, o jei rasčiau antrąją pusę, manau, likčiau Lietuvoje visam laikui.
