Tačiau ne tokias subtilias literatų pasaulio permainas, kurios pastaraisiais metais vyksta ir Lietuvoje, bene tiksliausiai atspindi Čilės ir JAV rašytojos Isabel Allende istorija, kurią ji papasakojo BBC. Daugiau nei 20 populiarių knygų autorė dar prieš pandemiją nusprendė pakeisti būdą, kuriuo bendrauja su skaitytojais. Po alinančio reklaminio turo per JAV ir Europą, kuris baigėsi 2020-ųjų vasarį, 79 metų rašytoja pajuto, kad persisotino nesibaigiančių kelionių.
Dar oro uoste ji atsigręžė į savo marčią, kuri keliaudavo kartu, ir pareiškė, kad tai bus jos paskutinė reklaminė išvyka. „Mes prisiekėme, kad daugiau niekada nevyksime į panašias keliones. Po poros savaičių kilo pandemija“, – prisiminė I.Allende.
Dėl COVID-19 suvaržymų knygų reklamos kelionės staiga tapo neįmanomos. Tai lėmė, kad rašytojai ėmė sparčiai kraustytis į internetą. Įdomu tai, kad atsinaujinus tarptautiniams skrydžiams ne vienas rašytojas nusprendė ir toliau rengti virtualius susitikimus su skaitytojams, nes jie patogesni ir prieinamesni. Be to, tokie renginiai palieka daugiau laiko užsiimti kūryba. „Dabar man visiškai užtenka zūmo ir telefono, – kalbėjo I.Allende, šiuo metu virtualiai reklamuojanti savo naują romaną „Violeta“. – Ir tai nuostabu, nes turiu daugiau tylos, vienatvės ir laiko rašyti.“
Kad panašios permainos neaplenkė ir mūsų šalies, liudija du labai panašūs ir labai skirtingi renginiai. Pernai pirmąsyk neįvyko Vilniaus knygų mugė, jau spėjusi tapti populiariausiu knygų pasaulio įvykiu, bet pirmą kartą buvo surengtas literatūrinių susitikimų ir diskusijų ciklas Knygų savaitė, pamažu įgaunantis pagreitį.
Šiais metais įvyks abu renginiai. Simboliška, kad kone vienu metu, – vakar prasidėjusią Knygų savaitę vasario 24-ąją pratęs keturias dienas truksianti Vilniaus knygų mugė. Abu šie renginiai panašūs tuo, kad bene glaudžiausiai susiję su knygų reklama ir populiarinimu (ar to užtenka visaverčiam literatūros gyvenimui – rimtas klausimas, tačiau iš kitos operos), bet tai jie daro skirtingai.
Knygų savaitė akcentuoja virtualumą, o Vilniaus knygų mugė – gyvų susitikimų ilgesį. Pirmajai jokie pandeminiai suvaržymai nebaisūs, o antrosios rengėjams teks daug jėgų skirti lankytojų srautams valdyti, kaukių dėvėjimui prižiūrėti, atstumų laikymosi kontrolei. Į Knygų savaitės virtualius susitikimus galima patekti nemokamai ir nebūtinai konkrečiu metu, o Vilniaus knygų mugės lankytojams teks turėti bent 6 eurus ir konkretų planą.
Kita vertus, sunku būtų ginčytis tiek su tais, kuriems sėdėti salėje maloniau nei prie kompiuterio, tiek su tais, kuriems didesnį pasitenkinimą teikia galimybė rinktis iš kone kelių šimtų valstybės gausiai finansuojamos Vilniaus knygų mugės renginių, o ne iš kelių dešimčių Knygų savaitės virtualių susitikimų.
Turbūt svarbiausia, kad tiek Knygų savaitėje, tiek Vilniaus knygų mugėje gausu renginių, kurie turėtų kelti smalsumą bent jau tiems, kurie domisi lietuvių ir pasaulio literatūros naujienomis. Tai liudija kad ir dalyvaujančių užsienio rašytojų pavardės.
„Pandemija stipriai pakeitė įpročius, bet atvėrė ir naujų galimybių: anksčiau atrodė, kad vienintelis kelias užsienio autoriui susitikti su Lietuvos skaitytojais yra jam atvykti į Vilnių, o dabar akivaizdu, kad galimybių daugiau. Štai Hannah Kent iš Australijos, Merlinas Sheldrake’as iš Didžiosios Britanijos, Robertas Seethaleris iš Austrijos sutiko Knygų savaitėje dalyvauti virtualiai, o atvykti vargu ar būtų galėję“, – sakė Knygų savaitę sumaniusi leidėja Kotryna Žukaitė.
Įdomiausia tai, kad Vilniaus knygų mugės rengėjai, kiekviena proga pabrėžiantys gyvo bendravimo ilgesį, į programą įtraukė ir virtualius susitikimus su Luca di Fulvio (Italija), Andrei Makine’u (Prancūzija), Nora Krug (JAV). Tad didžiųjų literatūros renginių ateitis, panašu, priklauso jei ne virtuliai, tai bent jau hibridinei formai.
