Vietos pakeitimas, atsitraukimas nuo įprastos aplinkos ir žmonių, mėlyni ežerai ir juose atsispindintis dangus, gamta gali veikti kaip kūrybos katalizatoriai. Į Molėtus atvyko įvairiose kūrybos stadijose esantys autoriai: vieni čia grynino būsimo kūrinio idėją ir rašė pirmąsias, bandomąsias kūrinio dalis, kiti norėjo atsidėti vien rašymo procesui, kuriam taip reikia ramybės ir sklandaus proceso užtikrinimo.
Kol kas Molėtų krašte jau rezidavo vienuolika rašytojų. Jie visi buvo labai skirtingi ir kiekvienas jų savo rezidencija savaip praturtino viešosios bibliotekos ir Molėtų miesto kasdienybę. Kai jie nedirbo ir ne(si)rašė, rašytojai ežerų krašte užsiiminėjo pačiomis įvairiausiomis veiklomis: patys skaitė iš Molėtų viešosios bibliotekos pasiskolintas knygas, fotografavo miestą ir jo apylinkes, skraidė lėktuvu, keliavo dviračiais, plaukė katamaranu, gaivinosi ežeruose ir, žinoma, susitiko su Molėtų skaitytojais.
Rašytoja Rugilė Audenienė molėtiškius supažindino su haiku poezijos žanru, o poetas Juozas Žitkauskas – su dzūkiška poezija. Tuo tarpu ilgiausiai iš visų Molėtuose viešėjęs poetas Vladas Braziūnas padovanojo skaitytojams naują patirtį – susitiko su jais ir skaitė savo poeziją senovinėje Inturkės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Poreikius atitinkančią erdvę savo knygos rašymui Molėtų viešojoje bibliotekoje atrado ir penkių tyrėjų komanda, kurią sudarė du edukologai – dr. Berita Simonaitienė ir dr. Aldona Augustinienė, bei trys psichologijos tyrėjai – dr. Rasa Erentaitė, dr. Saulė Raižienė, dr. Rimantas Vosylis. Ramybę savo pirmosios knygos rašymui šalia ežerų rado ir žurnalistė Živilė Kropaitė. Ypatingos buvo vaikų rašytojų rezidencijos: rašytoja Giedrė Rakauskienė supažindino su nykstančiais gyvūnais, rašytoja ir gidė Rūta Norkūnė su savimi atsivežė savo knygos heroję pudelytę Frėją, o vaikų autorius Justinas Žilinskas atsivežė savo draugą, kitą vaikų rašytoją Tomą Dirgėlą, su kuriuo surengė ypač didelio pasisekimo sulaukusį koncertą.
Rezidencijoje dalyvaujantys rašytojai vieningai tvirtina, jog tokia galimybė „pabėgti“ iš miesto, iš rutinos ir įprastos aplinkos yra labai vertinga ir teigiamai veikianti jų kūrybos procesą. Jie vertina Molėtų krašto ramybę, gryną orą ir kitas aplinkybes, lemiančias jų produktyvumą bei leidžiančias visas mintis nukreipti į kūrybą, darbus. Gėrėjosi rašytojai ir molėtiškių nuoširdumu, paslaugumu. „Ypač jaučiau ramybę ir solidarumą tarp žmonių“, sako Živilė Kropaitė.
Menininko buvimas bendruomenėje yra vertingas, todėl labai laukiamas. Rašytojai su savimi į vietos bendruomenę atsineša savo patirtis, žinias, idėjas, kontekstus, kas plečia vietinių žmonių pasaulėvaizdį, žadina žingeidumą, norą atrasti kažką naujo. Galiausiai, tokiu būdu mezgasi naujos pažintys, naudingi arba tiesiog malonūs ryšiai. Patys rašytojai čia būtinai atranda ką nors naujo, netikėto, įkvepiančio ir skatinančio į Molėtus sugrįžti dar ir dar kartą.
Tuo tarpu rudenį lauksime į Molėtus atvykstant jau naujų autorių. Molėtų viešoji biblioteka skelbia antrąjį šaukimą rezidencijoms, jo metu paraiškas gali teikti visi susidomėję plunksnos meistrai. Daugiau informacijos apie šaukimą bei paraiškos forma skelbiama viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei socialinių tinklų paskyrose.
