Jau šį mėnesį bus pradėta griauti „Lietuva“, o trečiadienis buvo paskutinė diena, kai dar buvo galima apžiūrėti dešimtmetį nebeveikiančio kino teatro erdves.
Nuo 2009 metų MMC kuriantiems Danguolei ir Viktorui Butkams „Lietuva“ pažįstama nuo vaikystės. Tiesa, abu neprisimena, kokį pirmą filmą kino teatre žiūrėjo.
Abu vilniečiai mokėsi netoli esančioje Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje (dabar progimnazija), tad pro „Lietuvą“ eidavo kasdien.
Atrodo, kad muziejų ir gausią meno kolekciją jam dovanojusių Butkų gyvenimas su šia vieta bus susijęs dar ilgai.
Prisimena matytus filmus
„Būdavo, kad pabėgę net iš vienos nemėgstamo mokytojo pamokos atskuosdavome į „Lietuvą“. Juk iki kino teatro – vos kelios minutės kelio, o ten kavinėje buvo labai skanių ledų“, – šypsojosi V.Butkus.
Jo žmona Danguolė, kuri mokėsi toje pačioje A.Vienuolio vidurinėje mokykloje, taip nedarydavo, tačiau kino teatrą taip pat buvo pamėgusi nuo mažens.
Žinoma, V.Butkus kino teatrą aplankydavo ne vien pabėgęs iš pamokų. Labiausiai jam įsiminė „Lietuvoje“ žiūrėti filmai apie Fantomą.
„O merginos tiesiog alpdavo žiūrėdamos miuziklą „Muzikos garsai“, – pridūrė D.Butkienė.
Vėliau V.Butkaus tėvai persikraustė į kitą sostinės rajoną, tačiau būsimasis meno kolekcininkas vis tiek kartais atvažiuodavo į „Lietuvą“ žiūrėti filmų.
V.Butkus pabrėžė po „Lietuvos“ rekonstrukcijos 1997 metais įkurtos Salės 88 svarbą: „Tai buvo gera vieta pasižiūrėti ne Holivudo produkcijos.“
Užsukdavo ir į „Kroniką“
Vis dėlto V.Butkus minėjo, kad Pylimo gatvėje jam ir draugams buvo svarbus ir kino teatras „Kronika“, kuris dabar grąžintas Reformatų bažnyčiai.
„Kronika“ sovietmečiu garsėjo tuo, kad nusipirkęs bilietą už 10 kapeikų filmus kino teatre galėjai stebėti visą dieną.
Daugiausia jame rodydavo dokumentinius filmus.
„Vaikams dešimt kapeikų būdavo dideli pinigai, tad ne kartą į salę buvome prasmukę pro išėjimo duris. Jos nuolat buvo atidarytos, jų niekas nesaugojo“, – prisiminė V.Butkus.
Į tamsią „Kronikos“ salę kai kas ateidavo ir pamiegoti, bet V.Butkus tikino, kad su draugais įdėmiai stebėdavo filmus, kai kuriuos po kelis kartus.
Vakarais „Kronikoje“ būdavo demonstruojamos garsių kūrėjų kino juostos.
D.Butkienei labiausiai įsiminė šiame kino teatre matyti režisieriaus Andrejaus Tarkovskio filmai.
Iš festivalių nepragyvensi
Koks jausmas apėmė sužinojus, kad „Lietuva“ uždaroma?
V.Butkus pripažino – tada kino teatras jau merdėjo. Kūrėsi didieji kino centrai, o „Lietuvą“ dar padėjo išstumti ir filmai, demonstruojami sukant vaizdo kasetes.
Įsirengus tokias sales ši naujovė ne vienam sostinės kino teatrui tapo duobkasiu.
Be to, ir „Lietuvos“ salė jau buvo per didelė. Kai Holivudo produkcija iškeliavo į kino centrus, žiūrėti nekomercinių filmų susirinkdavo nedaug žiūrovų.
D.Butkienė sutiko, kad kino festivaliai suburia kino mėgėjus, tačiau apskritai tokius filmus žiūri mažesnė žiūrovų grupė.
„Lietuvoje“ vyko „Kino pavasaris“, Prancūzų trumpo metražo kino naktis, Reklamos naktis, Afrikos kino naktis, Ispanijos, Japonijos, Izraelio, Korėjos, Rusijos kino festivaliai.
Ar „Lietuvą“ buvo galima išgelbėti? Pasak V.Butkaus, kino teatro pastatas pačioje pradžioje buvo parduodamas už palyginti nedidelę kainą – tada dar buvo galima ką nors galvoti.
Tačiau dabar Senamiestyje nekilnojamojo turto kainos kosminės ir nebėra nė vieno objekto, kuris atsipirktų.
Atidarymas – jau po dvejų metų
Vasarį prasidės „Lietuvos“ griovimo darbai. Per pirmas porą savaičių buvusio kino teatro pastatą apjuos tvora. O antroje mėnesio pusėje, gal kovo pradžioje pastatas bus nugriautas. Kovo pabaigoje jau planuojama pradėti statybas.
Buvusią kultūros erdvę pakeis kitas objektas – žymaus JAV architekto Danielio Libeskindo suprojektuotas Modernaus meno centras. Jis kino teatro vietoje turėtų būti pastatytas jau 2018-aisiais.
Muziejus bus skirtas Butkų sukauptai moderniojo lietuvių meno kolekcijai pristatyti.
Ji apima laikotarpį nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Joje per 4300 tapybos, fotografijos ir kito vaizduojamojo meno kūrinių. Pirmoji paroda muziejuje planuojama jau 2018-ųjų trečiąjį ketvirtį.
Trijų aukštų pastate bus didelė ekspozicijų salė, mažesnė ekspozicijų salė su biblioteka, vieša lauko terasa, administracinės patalpos.
Pirmajame aukšte bus įrengtas holas, į jame vyksiančius renginius bus galima užsukti nemokamai, veiks kavinė. Didžiojoje salėje ekspozicijos bus keičiamos dukart per metus, mažojoje – dažniau, siekiant pristatyti kuo didesnį spektrą lietuvių menininkų.
Neatmetama, kad ateityje čia bus galima pamatyti ir darbų ne tik iš Butkų kolekcijos.
