Menininkei filmo kūrimas buvo tarsi kelionė, paturtinusi ją ir kaip kūrėją, ir kaip žmogų. Šiuo metu baigiamieji „Stebuklo“ darbai keliasi į Lenkiją.
Režisierė paruošė namų darbus
E.Vertelytė teigia norėjusi savo istorija pabandyti suprasti žmogų, kuris išgyvena virsmo laikotarpį – perėjimą iš vienos sistemos į kitą.
„Man buvo svarbu pabandyti neteisiant suprasti tuo laikotarpiu gyvenusio žmogaus poelgius. Lietuvoje iki šiol ryškus žmonių susiskaidymas, likęs po sovietmečio ar Nepriklausomybės pradžios. Žmonės vieni kitus skirsto į blogiečius ir geriečius. Man atrodo, kad tokio didelio susipriešinimo nebūtų, jeigu mes pamėgintume įsiklausyti vieni į kitus“, – sako „Stebuklo“ kūrėja.
Anot režisierės, filmo istorija visiškai išgalvota, tačiau paremta ir jos prisiminimais iš 1992 metų, kai ji dar buvo vaikas, bei tikrų žmonių istorijomis. Rašydama scenarijų E.Vertelytė perskaitė daugybę knygų iš to ir apie tą laikotarpį, peržvelgė to meto laikraščius, konsultavosi su istorikais.
Tačiau, jos teigimu, „Stebuklas“ jokiu nėra istorinis filmas: „Nekėliau sau tikslo suvokti tą laikotarpį iki galo, nes to padaryti neįmanoma. Be to, filmo kūrimas nėra istoriko darbas. Filmo kūrėjas istoriją interpretuoja“, – aiškino scenaristės ir istorikės išsilavinimą turinti E. Vertelytė.
Filmo kūrimas – tarsi kelionė
Režisierė neslėpė pasitenkinimo filmavimo procesu, nors tai jai buvo didelis iššūkis, mat „Stebuklas“ – pirmasis ilgametražis režisierės filmas. „Esu laiminga, nes dirbau su komanda, kuri mane praturtino, kasdien atverdavo naujų dalykų, – pasakojo E.Vertelytė. – Man labai svarbūs ir žmogiški ryšiai, kurie užsimezga filmavimo metu. Su komandos nariais dalijomės tiek kino patirtimi, tiek mažais džiaugsmais.“
Paklausta apie įsimintiniausius įvykius, ji prisiminė istoriją, kai pagal scenarijų reikėjo, kad būtų sniego, tačiau jo nebuvo – snigę nebuvo jau mėnesį, ir prognozės nežadėjo kritulių. Tačiau tą dieną, kai reikėjo filmuoti, ėmė ir stebuklingai prisnigo.
Režisierė prisipažino, kad jai buvo labai sunku pasakyti paskutinį „Wrap“ (angl. k, kino aikštelėse naudojama frazė, reiškianti dienos filmavimų pabaigą – aut. past.): „Supratau, kad viskas baigta. Staiga pasidarė graudu... Toks jausmas kaip grįžus iš didelės kelionės. Viskas vyko ilgai ir labai intensyviai. Kai įtampa atlėgo, atsirado tuštuma ir liūdesys.“
Lenkijoje jau prasidėjo filmo montavimo darbai. „Montažas – tai trečias filmo perrašymas“, – aiškino E.Vertelytė, netrukus įsitrauksianti į šį procesą. Filmą montuos žymi lenkų montažo režisierė Milenia Fiedler (Andrzejaus Wajdos „Katynė“ (2007) ir „Valensa. Vilties žmogus“ (2013), Krzysztofo Zanussio „Svetmkūnis“ (2014), Bodo Koxo („Mergina iš spintos“ (2013).
Šalių bendradarbiavimas įkvepia
Visi baigiamieji filmo darbai patikėti šios srities lyderei Lenkijoje – kompanijai „Orka Post Production Studio“.
„Lenkijoje filmas bus montuojamas, garsinamas, kursime vizualiuosius efektus. Dabar jau pradėtas juodraštinis montažas.“ – pasakojo „Stebuklo“ prodiuseris Lukas Trimonis. Pasak jo, darbas su tarptautine komanda padeda išgryninti kūrinį, padaro jį universalesnį.
„Lenkų kompanija iš karto įsitraukė į projektą tiek kūrybiškai, tiek ir finansiškai bei techniškai. Visada jaučiau didžiulį jų palaikymą. Tai suteikė dar daugiau pasitikėjimo „Stebuklu“. Šių partnerių darbo etika, disciplina yra tikrai įkvepiantys. Manau, į „Stebuklą“ jie sudės visą savo patirtį“, – džiaugėsi bendradarbiavimu su „Orka“ L.Trimonis.
Pasak „Orkos“ prodiuserės Magdalenos Zimeckos, ši kompanija renkasi perspektyvius, keliančius įdomius iššūkius projektus. „Toks yra „Stebuklas“: šilta, linksma, bet ir sumani istorija apie nepaprastus 1990-uosius, kurie yra puikiai pažįstami Rytų bloko žiūrovams, bet gali būti suprantami ir auditorijai iš viso pasaulio“, – teigė produserė.
Jos kolegė Radoslawa Bardes pridūrė, jog bendradarbiavimas su Lietuvos prodiuseriu L. Trimoniu jų įmonei yra nepaprastai naudingas. „Tikimės, kad „Stebuklas“ sulauks didelės sėkmės“, – neslėpė R.Bardes.
„Stebuklo“ (kino gamybos kompanija „In Script“) siužetas žiūrovus perkels į 1992 metus. Lietuva skendi didelėje ekonominėje krizėje – darbo nėra, bankai bankrutuoja, infliacija auga. Irena, nedidelio miestelio vietinės kiaulių fermos vedėja, nesėkmingai bando išlaikyti ūkį ir savo darbininkus. Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną dieną į kaimą atvažiuoja simpatiškas amerikietis.
Filmo parengiamuosius ir gamybos darbus iš dalies finansavo „MEDIA“ programa, Lietuvos kino centras, Bulgarijos kino centras bei Europos kino rėmimo fondas „Eurimages“. Jo premjera Lietuvoje numatoma 2017 metais.
