„Man jos labai įdomios, aš noriu su jomis susipažinti ir pažiūrėti kodėl jos taip įdomiai rengiasi, kodėl mes kai tampam suaugėliais, gaunam rimtą darbą, nustojam puoštis, o šitos moterys nešioja ką nori, violetiniai lūpdažiai, didžiausi kaspinai, geltoni plaukai, ir joms tai yra toks amžius, kai mes negalvojam, kad tai yra kažkoks žaidimų amžius, jos mane labai įkvėpė“, – sakė L. Pliopytė.
Režisierė sako, kad niujorkietės moterys viena kitos nepažinojo, buvo kažkiek žinomos tik savo gyvenamuose kvartaluose, nors visos jau pensinio amžiaus, viena jų vis dar dėsto tapybą, kita turi drabužių parduotuvę, dar kita dirba drabužių parduotuvėje, o gyvenimo šūkis, – niekada nepasiduok, niekada nesustok. L. Pliopytė sako, kad iš pradžių filmą kūrė kaip mados filmą, tačiau dabar jį vadina dokumentika apie buvimą savimi bet kuriame amžiuje.
„Šitas filmas – dokumentika apie buvimą savimi bet kuriame amžiuje ir bet kurioje odoje, mes pradėjome kurti filmą kaip mados filmą, nes man patinka saviraiška drabužiais, bet šios asmenybės apvelka save gražiais drabužiais, bet nereiškia, kad jos pilkos viduje, drabužiai atspindi kas jos yra, apie išraiškingas asmenybes, filmą padariau tam, kad parodyčiau, kad 60 nėra pabaiga, 60 yra pradžia ir desertas gyvenimo“, – teigė režisierė.
Filmo premjera įvyko šiemet festivalyje „HotDocs“ Kanadoje, filmas jau rodytas Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Amerikoje, Pietų Afrikoje, Europoje. Lietuvoje filmo premjera ketvirtadienį kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, nuo penktadienio filmas pradedamas rodyti kino teatruose.
