Lietuvoje nedaug žinome apie Škotijos žydus. O juk didelės dalies jų protėviai yra litvakai, atsidūrę šioje šalyje per žydų migracijos bangą XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje, kai, gelbėdamiesi nuo persekiojimų ir neramaus gyvenimo Rytų Europoje, ieškojo prieglobsčio kitur. Per Glazgą ėjo migracijos kelias į Jungtines Amerikos Valstijas. Tačiau radę Europoje žemę, kurioje nebuvo
pačios valstybės skatinamo antisemitizmo, žydai kūrėsi Škotijoje ir įleido čia šaknis. Ieškojo prieglobsčio, o rado namus – steigė Škotijoje savo mokyklas, maldos namus, parduotuves. Išlaikydama savo tradicijas, žydų bendruomenė sugebėjo garbingai įsilieti į škotų visuomenę, praturtinti šalį mokslininkais ir daktarais, teisėjais ir parlamento nariais, menininkais ir rašytojais, ūkininkais ir miškininkais. Dabartinė Škotijos žydų bendruomenė nedidelė – apie 16 tūkst. žmonių.
Įdomu, kad Škotijos žydų klanas turi specialių spalvų languotą audinį,
iš kurio siuva kiltus. Kai kurie jų gamina viskį, beje, košerinį,
lygiai kaip per Burnso naktį čia valgomas košerinis hagis. O štai
rūkyta lašiša, kuri yra vos ne škotų nacionalinis patiekalas, – žydų
atradimas.
2013 m. parengta fotografo J.Passow paroda „Škotijos žydai. Tapatybė,
bendrystė ir ateitis“ perteikia XXI a. pr. Škotijos žydų bendruomenės
įvairiapusiškumą ir daugiasluoksniškumą.
Nors nuotraukos nespalvotos, prieš žiūrovų akis nusidriekia
spalvingo ir įvairiapusio gyvenimo panorama. Štai žydas kiltų gamintojas
prie savo parduotuvės, o štai Glazgo gyventoja džiaugiasi košerinio
maisto siunta iš Edinburgo. Miesto žydų ortodoksų kongregacijos narys
rodo pradinės mokyklos mokiniams, kaip per pamaldas skaitoma Tora,
sinagogos lankytojams pristatomas šofaro pūtimas – šis instrumentas,
pagamintas iš avino rago, naudojamas sinagogoje pranešti žydų naujųjų
metų pradžią.
Užfiksuoti bendruomenės nariai per šabo pamaldas, o vienuose namuose ant
stalo pastatyta šabo žvakidė gal net atgabenta iš Lietuvos – tai
protėvių palikimas. Škotijos Šiaurės aukštumų avių fermerės namo lange
stovi menora, gaminamas košerinis hagis, motina ir duktė apsirengusios
Purimo karnavalui ir greta – pasilinksminimas klube skambant tradicinei škotų
muzikai arba tėvo ir sūnaus džiaugsmas „Celtic“ futbolo komandai įmušus
įvartį...
Fotografuodamas šiuolaikinius Škotijos žydus J.Passow sykiu
atveria šios bendruomenės istoriją ir paveldą.
J.Passow baigė Bostono universitetą (JAV) ir darbuojasi spaudoje nuo
1978 m. Jo fotografijos nuolatos publikuojamos tokiuose Europos ir JAV
laikraščiuose bei žurnaluose kaip „The Guardian“, „The Obsever“, „The
Times“, „The Independent“, „The New York Times“, „Der Spiegel“,
„L'Express“, etc. J.Passow keturis kartus gavo Pasaulio spaudos
fotografijos apdovanojimą, suteiktą už reportažines fotografijas
Artimųjų Rytų konflikto tema, bei kitus apdovanojimus.
Parodą „Škotijos žydai. Tapatybė, bendrystė ir ateitis“ aplankyti verta
ne tik dėl tematikos, bet ir dėl pačių nuotraukų. Fotografo
J.Passow atpažįstamu braižu tapusioms nespalvotoms nuotraukoms būdingas
krištolinis aiškumas ir grožis, jos persmelktos jausmingumo.