Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas džiaugėsi, kad šis festivalis iš eksperimento virto tradicija. Pirmasis žemės meno festivalis Raudonvario dvaro parke vyko 2012 metais ir parkui padovanojo 12 laikinojo meno kūrinių.
Šiemet 22 menininkai buvo suskirstyti į komandas po 2. Jie dirbo ištisas 5 dienas prie savo meno kūrinių, o laisvu laiku keliavo ir buvo supažindinami su Kauno rajonu ir Lietuvos kultūra. Penktadienį lankytojai galėjo išrinkti jiems labiausiai patikusį meno kūrinį.
Festivalio idėjos autorius M.Gvildys pabrėžė, kad šį festivalį organizuoti padeda buvęs dailininko Pablo Picasso mokinys, skulptorius ir floristas Peteris Hessas ir Kauno rajono savivaldybė.
P.Hessas 1999 metais Šveicarijoje suorganizavo patį pirmąjį pasaulyje žemės meno festivalį „Grindelwald“, kuris kasmet vyksta iki šiol. Raudondvario dvare vykęs festivalis organizuojamas pagal tokią pat struktūrą kaip ir Šveicarijoje vykstantis žemės meno festivalis.
Garsaus menininko P.Hesso patirtis taip pat buvo pritaikyta išrenkant tinkamiausią festivalio vietą ir medžiagas.
Idėjos esmė – laikinumas
Festivalio metu sukurtų netradicinių meno objektų išskirtinis bruožas yra jų laikinumas ir ekologiškumas.
„Mes kūrėme tik lauke ir toje aplinkoje randamomis natūraliomis priemonėmis: šakomis, akmenimis, gėlėmis, samanomis, žole.
Be to, labai svarbu, kad visos medžiagos būtų pavaldžios laikui“, – aiškino M.Gvildys.
Veikiami oro sąlygų ir laiko žemės meno kūriniai kinta, tręšta, lūžta ar kitaip keičiasi.
M.Gvildys sakė, kad būtent kintantys objektai skatina lankytojus sugrįžti, pažiūrėti, kaip meno kūriniai pasikeitė bėgant laikui. Organizatoriai teigia, kad per pusmetį žemės meno kūrinys gali pasikeisti taip, kad vasarą jį matęs lankytojas pavasarį jo nebepažins.
Toks likimas ištiko 2012 metais vykusio pirmojo žemės meno festivalio metu sukurtus objektus. Projekto vadovės, viešosios įstaigos Raudonvario dvaro direktorės Snieguolės Navickienės teigimu, iš 12 tada sukurtų kūrinių iki šių dienų išliko vos 4.
Pasak direktorės, prie šių meno kūrinių noriai paveiksluojasi jaunavedžių poros.
„Per dvejus metus iš anksčiau buvusių objektų nemaža dalis nunyko, kai kurie pritapo ir virto neatskiriama parko dalimi. Štai vienų italų menininkų sukurta instaliacija iš šakų prigijo ir sužaliavo“, – kalbėjo dvaro direktorė S.Navickienė.
Ieškojo profesionalių kūrėjų
Tokio tipo festivalio sėkmė priklauso nuo atrinktų menininkų profesionalumo, gebėjimo kurti tikrus meno kūrinius.
„Dirbdami su paprasta medžiaga, kuri yra prieinama visiems ir kasdien matoma, mes rizikuojame, kad lankytojui tai nepadarys įspūdžio ir sulauksime replikos: „Taip ir aš pats galiu pasidaryti“, – nuogąstavo M.Gvildys.
Kūrėjo teigimu, sunkiausia užduotis yra sukviesti menininkus, kurie sukurtų tikro meno objektus, kad lankytojai parke rastų ne šiaip kažkokį gražų daiktą, o tikrą, prasmingą meno kūrinį.
Menininkus į Raudonvaryje vykusį festivalį sukvietė P.Hessas.
Jis juos atrinko pagal individualią kiekvieno patirtį žemės meno srityje.
P.Hessas teigia, kad į šį festivalį buvo sukviesti skirtingi žmonės, turintys įvairiausių gyvenimiškų patirčių. Pasak tarptautinio renginio koordinatoriaus, tarp dalyvių yra ir buvusių meno mokyklų direktorių, mokytojų.
Organizatoriams į Raudonvario dvaro parke vykusį festivalį pavyko sukviesti menininkus iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Rusijos, Šveicarijos, Lenkijos, Olandijos ir Lietuvos.
Nuo vaikystės – su kirviu
Pasak organizatorių, Lietuvoje žemės menas dar nesulaukia tokio dėmesio kaip Vakarų Europoje.
„Lietuvoje žemės meno rūšis vis dar laikoma mėgėjų menu, nors į festivalį sukviesti rimti, profesionalūs menininkai iš įvairių pasaulio šalių“, – tvirtino S.Navickienė.
„Vakarų pasaulyje atsidūręs arti žemės tampi labai įdomus, nes vakariečiai nuo jos atitrūkę. Asmeniškai sulaukiu daug komplimentų dėl savo kūrybos technikos, nors man ji atrodo paprasta. Kaip dirbau vaikystėje su kauptuku ar kirviu rankoje, taip dirbu ir dabar“, – sakė M.Gvildys.
P. Hesso nuomone, žemės menas dar mažai suprantamas ir žinomas. Jis, kurdamas meną iš natūraliai gamtoje randamų priemonių, nori parodyti žmonėms, kad medžiaga, kuri kasdien guli ir mėtosi šalia, gali tapti gražiu ir maloniu kūriniu.
„Atkurdami Raudondvario dvaro aplinką siekėme, kad ji taptų ir meno sklaidos vieta. Džiugu, kad, be kitų puikių renginių, čia vietą rado ir vienintelis šalyje tarptautinis žemės meno festivalis“, – sakė meras V. Makūnas.
Darbų autoriai ir festivalio rėmėjai buvo apdovanoti mero padėkomis.
