Įsivaizduokite: grįžtate namo pavargę po darbų, o pakeliui mobiliuoju telefonu sumaigote mygtukus, kad jums užkaistų arbatinis ar pradėtų šilti ant elektrinės viryklės stovintis puodas sriubos.
Dar, jeigu diena pasitaikė karšta, o jūs namuose palikote atviras žaliuzes ir norite grįžti į vėsius namus, būdami darbe telefonu nuleidžiate žaliuzes žemyn. O atsigulę į lovą ir grimzdami į sapnus telefonu tik šast – ir išjungiate šviesą.
Tai skamba neįtikėtinai, tačiau būtent tokio išmaniojo namo statybų ėmėsi 25-erių kupiškėnas Mindaugas Venslavas.
„Kitų elektros skydinė yra maždaug pusės metro dydžio. Mano namuose ji bus 2 metrų aukščio, kad ten galėčiau viską sukišti ir elektrą paversčiau protinga mašina“, – pasakojo M.Venslavas.
Juokdamasis kupiškėnas sutinka, kad jo būsimą būstą tiktų vadinti ir tinginio namu.
Rudenį jis jame žada apsigyventi kartu su gyvenimo drauge, dabar vis priekaištaujančia, kad namuose jo beveik nemato: kupiškėnas išeina į darbą anksti ryte, kai ji dar miega, o grįžta vėlai, kai ji jau vėl ruošiasi miegoti.
Valdo keturias bendroves
Draugė M.Venslavui priekaištauja ne veltui: veiklos jis turi per akis. Pagal specialybę jaunas vyras yra elektrikas ir maždaug prieš trejus metus įkūrė saulės kolektorių ir kitų atsinaujinančių bei paprastų energijos šaltinių pardavimu, montavimu besiverčiančias keturias bendroves.
Per dieną M.Venslavui kartais tenka ir jas visas, skirtinguose rajonuose esančias, apvažiuoti, aptarnauti klientus.
„Dabar jau viskas sekasi gerai, tik iš pradžių buvo lyg kova su vėjo malūnais, kai dar reikėjo žmonėms aiškinti, ar tai yra efektyvu, naudinga, nes esą saulės pas mus per maža“, – sako jaunas verslininkas.
Įsirengti vieną saulės energijos plokštę žmogui išties nepakanka: dažniausiai jų reikia maždaug 18-os.
Užsienyje vadintų ūkininku
Saulės energiją M.Venslavas pažabojo ir statydamas saulės jėgainę, gaminančią elektros tinklų įmonei parduodamą elektrą.
Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijos Puponių antrajame kaime, M.Venslavo senelio sodybos teritorijoje, įrengta saulės jėgainė jau trečius metus traukia pravažiuojančiųjų akis. Čia sudėliotos penkios juostos po 18 saulę „geriančių“ plokščių ir visa teritorija aptverta tvora.
Joje, kaip kokiame automobilyje, įrengta signalizacija. To pareikalavo draudimo bendrovė.
Nors jėgainė buvo pastatyta anksčiau, jos gaminamą elektrą verslininkas tinklams pradėjo pardavinėti prieš metus. Tad reikia dar kelerius metus palaukti, kol visa tai atsipirks.
Įrenginiai nereikalauja daug priežiūros.
„Tik žolę reikia nusipjauti. Bet tik dėl to, kad gražiai atrodytų ir signalizacija nekauktų“, – juokėsi M.Venslavas.
Jis nė pats nežino, kaip save vadinti.
„Juokauju, kad įrengęs saulės elektrinę užsienyje būčiau vadinamas ūkininku. Mat iš anglų kalbos pažodžiui išvertus saulės elektrinę („solar farm“) būtų saulės ferma“, – šypsojosi jaunas vyras.
Neišsisuka nuo tobulėjimo
Ši jėgainė turėtų tarnauti apie 40 metų, per metus ji pagamina 32 tūkstančius kilovatvalandžių elektros. Tačiau technologijos vis naujėja. Pasak M.Venslavo, vos prieš kelerius metus pirktos plokštės jau yra pasenusios. Jos bijo šešėlių, karščio.
„Tokia jau ši sritis, kad reikia nuolatos sekti naujienas“, – sako jis.
Į savo veiklą kupiškėnas įtraukė ir tėvą Algį Venslavą, juk iš jo išmoko domėtis elektros sritimi. Nors dažniausiai vyresnieji elektrikai vengia naujovių ir dirba su senesne technika, M.Venslavas juokiasi, kad jo tėčiui nebuvo kur pabėgti, teko mokytis.
Neseniai jaunas vyras pasirašė sutartį su Ispanijos bendrove, jai jis gamins šaldymo įrangą. Į šiltuosius kraštus užmegzti ryšių ir mokytis sūnaus prispirtas buvo išvykęs tėvas.
Tuo metu jaunas kupiškėnas Kupiškio rajono savivaldybėje informavo valdžios atstovus, kad numatoma šimtaprocentinė valstybės parama biudžetinėse įstaigose įsirengiant saulės kolektorius, šildančius vandenį ir patalpas.
M.Venslavas pripažino turintis mažai galimybių laimėti tokius konkursus, nes šalyje yra bent 10 tokių įmonių kaip jo.
Sudomino ir neįprastas ūkis
Kupiškėnas pats daug mokosi. Baigęs mokyklą jis kremta elektros inžineriją Klaipėdos kolegijoje, vėliau pasirinko rinkodaros vadybos studijas Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje Vilniuje, kol kas jų abiejų nebaigė.
„Mindaugas dar nė į mokyklą nėjo, o jau suko galvą, ką sukurti, išrasti, kad tik nesėdėtų vietoje. Dalyvaudavo jis visur, neribodavau jo užmojų, tik pasakydavau, kad 22 valandą jau būtų namuose“, – pasakojo kupiškėno mama Raja Venslavienė.
Ji prisiminė, kad paauglys daug dirbdavo senelių ūkyje: ir šieną pjaudavo, ir kiaules šerdavo, vištas lesindavo.
„Bet vis tiek mane visą laiką viliojo tik du virbalai ir kištukinis lizdas. Ir nesigailiu, nes man patinka, ką aš darau. Svarbiausia, nėra nuobodulio: kiekvieną dieną vis su kitais žmonėmis bendrauju“, – pasakojo kupiškėnas.
Vis dėlto viena koja jis į ūkį įlipo: du hektarus žemės ruošiasi apsodinti pistacijų krūmais, o kol laukia šių riešutų krūmų siuntos iš užsienio, stato šiltnamį braškėms. Dar netoli miško, pusantro hektaro teritorijoje, augina biokurui naudojamus žilvičius.
Pastaruosius jaunas vyras pasiryžęs auginti maždaug penkerius metus, kol jie bus tinkami biokurui. Kiekvienais metais juos retindamas didins ir apsodinamą teritoriją.
