Izraelis lyderio poziciją išlaiko ir vandens gėlinimo srityje. Didžiausia pasaulyje jūros vandens gėlinimo gamykla „Sorek“ nuo Tel Avivo nutolusi per maždaug 16 kilometrų. Nors vandens gėlinimas gali būti brangi ir didelių energijos sąnaudų reikalaujanti veikla, gamykloje naudojamos pažangios technologijos leidžia pagaminti 1000 litrų geriamojo vandens vos už 58 JAV centus. Tokį vandens kiekį vienas Izraelio gyventojas sunaudoja maždaug per savaitę laiko.
2020 metais Izraelis siekia pagaminti apie 700 milijardų litrų geriamojo vandens per vienerius metus, naudojant 5 veikiančias gėlinimo gamyklas. Negana to, šalis dalinasi savo žiniomis ir patirtimi šioje srityje su kitomis valstybėmis – nuo Egipto iki JAV, kad padėtų spręsti geriamojo vandens trūkumo problemą, vyraujančią pasaulyje.
2015 metais leidinyje „The Tower Magazine“ redaktorius Davidas Hazony savo straipsnyje „How Israel Is Solving the Global Water Crisis“ (liet. „Kaip Izraelis sprendžia pasaulinę vandens krizę“) trumpai aprašė, kaip Izraelis tapo lyderiu vandens valymo srityje.
Straipsnyje pateikiami pavyzdžiai, kaip niujorkiečiui nusiprausus duše, visas vanduo nuteka į Rytų upę, o Vašingtone lietui nuplovus visą purvą ir šiukšles, viskas nukeliauja į šulinius, o iš ten atsiduria vandenyne. Tai reiškia, kad JAV įdedama mažai pastangų, kad aplinką apsaugoti nuo nuotekų vandens daromos žalos. Kai kuriose šalyse dėl to išvis nieko nedaroma, ir visi teršalai patenka į upes ir vandenynus.
Tačiau Izraelyje net 85 procentai išvalyto nuotekų vandens yra panaudojama žemdirbystėje. Dar 10 procentų yra panaudojama upių srauto padidinimui ir kovojant su miškų gaisrais. Ir tik 5 procentai yra išleidžiama į jūrą. Antrą vietą pagal pakartotinį nuotekų vandens panaudojimą užima Ispanija, kuri išvalo viso labo 25 procentus nuotekų vandens, pažymima straipsnyje.
Ši revoliucija prasidėjo dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Žinoma, ūkininkai iš pradžių buvo skeptiški. Didysis lūžis įvyko aštuntajame dešimtmetyje, kai septynios savivaldybės Tel Avivo regione atliko eksperimentą, kurio metu buvo pumpuojamas nuotekų vanduo smėlio kopose maždaug 14 kilometrų atstumu nuo miesto. Buvo tikimasi, kad smėlis šiuo atveju suveiks kaip natūralus filtras, kuris nukreips vandenį į artimiausius vandeninguosius žemės sluoksnius. Ir eksperimentas pavyko. Nuotekų vanduo buvo pumpuojamas toliau į pietus, kur dabar jis naudojamas žemės ūkyje. Natūralus procesas trunka apie 6 mėnesius, o viso to rezultatas – švarus vanduo, kurį galima panaudoti bet kur, išskyrus gėrimą.
XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Izraelis pastatė eilę nuotekų valymo gamyklų bei rezervuarų infrastruktūrą, kuri geba išvalyti, saugoti ir patiekti išvalytą vandenį iš šulinių beveik kiekvienoje šalies savivaldybėje. Ši revoliucija pakeitė Izraelio žemdirbystę – dėl tokių pokyčių Izraelis gali išmaitinti savo žmones ir netgi tapo žemės ūkio produktų eksportuotoju, nepaisant patiriamų sausrų.
