84 metų sulaukęs Haroldas Mandenhallas yra ilgametis kraujo donoras iš Pietų Floridos, kuris per savo gyvenimą jau paaukojo 45 litrus kraujo. Pirmą kartą kraujo jis davė 1977 metų liepos 7 dieną, kai jo žmonai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Po jos mirties H.Mandenhallui kraujo donorystė tapo vieninteliu būdu kovoti su žmonos – o vėliau ir dviejų sūnų – netektimis. Tokiu būdu jis gelbėjo gyvybes.
Kasmet H.Mandenhallas paaukoja apie 2.5 litro kraujo, trombocitų pavidalu. Duodant juos, speciali mašina paima iš donoro kraują, jį perfiltruoja, pasilieka trombocitus, o likusį kraują grąžina donorui. Tokia donorystė trunka kiek ilgiau, nei įprasta – nuo 70 iki 90 minučių – bet tokiu būdu kraujo galima duoti kas 7 dienas, kai įprastu būdu reikia daryti 8 savaičių pertraukas. Davus įprasto kraujo, po 72 valandų galima duoti trombocitų.
Tiems, kuriems itin reikia kraujo, kraujo donorystė yra išsigelbėjimas. Tačiau ir patiems kraujo donorams donorystė taip pat suteikia nemažai naudos.
Padeda išlaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą
Kraujo tirštumas yra vienas didžiausių veiksnių, lemiančių padidėjusią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Kraujo tirštumas ir lipnumas bei jo trintis su kraujagyslių sienelėmis gali lemti žalą kraujagyslių audinių ląstelėms. Reguliari kraujo donorystė padeda sumažinti kraujo tirštumą, o tai sumažina geležies, kuri oksiduojasi žmogaus kraujyje, kiekį. Padidėjusi oksidacijos įtampa žaloja širdies ir kraujagyslių sistemą.
Kraujo donorystė taip pat sumažina širdies smūgio bei insulto riziką. Amerikos Medicinos Asociacijos žurnale paskelbtas tyrimas parodė, kad jo 43-61 metų dalyviai, kurie duodavo kraujo bent kas 6 mėnesius, buvo patyrę mažiau širdies smūgių ir insultų. Amerikos Epidemiologijos žurnale paskelbtame tyrime mokslininkai tyrinėjo 2682 vyrų iš Suomijos, kurie bent kartą metuose duodavo kraujo. Paaiškėjo, kad jie turi net 88 procentais mažesnę riziką patirti širdies smūgį nei tie, kurie išvis neduoda kraujo.
Sumažina tikimybę susirgti vėžiu
Reguliariai duodant kraujo sumažėja geležies kiekis, o tai sumažina tikimybę susirgti vėžiu. Geležis žaloja laisvuosius radikalus organizme ir yra siejamas su padidėjusia tikimybe susirgti vėžiu bei senėjimu. Būtent tai parodė tyrimas, kuris buvo skelbiamas Nacionalinio vėžio instituto žurnale. Mokslininkai 4,5 metų stebėjo daugiau nei tūkstantį žmonių, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė kraujo duodavo du kartus per metus – dėl ko jų geležies kiekiai organizme sumažėjo – o kita grupė nepatyrė jokių pakitimų. Tyrimo rezultatai parodė, kad kraujo donorai turėjo mažesnius geležies kiekius organizme, dėl ko sumažėjo jų tikimybė susirgti vėžiu.
Degina kalorijas
Anot Kalifornijos universiteto, vienos donorystės metus žmogus vidutiniškai sudegina apie 650 kalorijų. Donoras, kuris reguliariai duoda kraujo, gali atsikratyti svorio, tačiau jokiais būdais tai neturėtų tapti svorio metimo priemone. Amerikos Raudonasis Kryžius reikalauja, kad kraujo duoti norintis žmogus svertų bent 50 kilogramų.
Nemokamai ištiria kraują
Prieš duodant kraujo, žmogus ištiriamas, ar jis neserga sifiliu, ŽIV, hepatitu bei kitomis ligomis. Tyrimų metu paaiškėja, ar žmogus gali duoti kraujo, ar ne – priklausomai nuo to, kas randama jo kraujyje. Be to, kraujo mėginys gali būti panaudotas ne tik dabarties, bet ir ateities tyrimams bei mokslo pažangai – žinoma, jei duodate sutikimą.
