„Nestlé“ praeitą liepą paskelbė, kad bendradarbiaus su „Future Meat Technologies“, kad į savo maisto produktus įtrauktų daugiau laboratorijoje užaugintos mėsos. Metų pabaigoje „Future Meat“ paskelbė, kad jos 110 gramų vištienos krūtinėlė yra vertinama 1,7 dolerio. Ir toliau pinga.
Laboratorijoje užauginta mėsa yra mėsa. Mokslininkai paima kamienines gyvūnų (jaučių, vištų, kiaulių) ląsteles, jas augina ir specializuoja į raumenų, riebalų ir net kraujagyslių ląsteles. Tuomet jos auginamos į audinius. Galutinis produktas gali būti gaminamas įvairiais būdais, įskaitant ir 3D spausdinimą, kuris gali gaminiui suteikti ir tą pažįstamą mėsos tekstūrą. Gamintojai ir mokslininkai teigia, kad laboratorijoje užauginta mėsa yra geresnė – nes jai nereikia tiek daug energijos ir kitų resursų, todėl į aplinką išskiriama mažiau teršalų nei pramoninės žemdirbystės atveju.
Aplinkosauga žmones dabar domina labiau nei bet kada anksčiau, bet ar valgytumėte laboratorijoje užaugintą mėsą? Naujame tyrime, kuriame dalyvavo 1587 savanoriai, laboratorijoje užaugintos mėsos atsisakė 35 proc. mėsos valgytojų ir 55 proc. vegetarų. Jie teigė, kad tokia mėsa jiems kelia šleikštulį.
Mokslininkai kalbėjosi su tyrimo dalyviais – ir išsiaiškino, kad daugelis jų laboratorijoje užaugintą mėsą laiko nenatūralia. Mėsos mėgėjai mano, kad laboratorijoje užauginta mėsa yra ne visai mėsa. Tuo tarpu vegetarams tai – vis tiek mėsa, kurios nereikėtų valgyti. Tiesą sakant, įdomu, kad 45 proc. apklaustų vegetarų neprieštarauja laboratorijoje užaugintai mėsai – nes jai gaminti nuolat neskerdžiami gyvūnai.
Kaip pramonė paskatins laboratorinės mėsos plitimą, jei žmonėms ji kelia šleikštulį? Na, visų pirma ji bus įterpiama į kitus mėsos produktus. Tai leis subalansuoti kainą, didinti gamybos apimtis ir kartu pratinti žmones prie naujos mėsos idėjos. Tačiau kai kuriems ji visada bus šlykšti.
Alternatyvų, žinoma, yra. Būtų galima skatinti tvarią žemdirbystę, kuri yra paremta karvių auginimu natūraliose pievose. Taip užauginta mėsa aplinkai kenkia mažiau, nes bet kokios su galvijais siejamos metano emisijos kelių metų ar dešimtmečio ciklo metu yra išskaidomos ir sugeriamos tos pačios žolės.
Didžiausios kritikos visada sulaukia ne laukuose besiganančios karvės, o pramoninės fermos, kuriose laikomi galvijai niekada ar beveik niekada neišeina į lauką. Tokie ypatingai tankūs pramoniniai centrai dažnai yra atsakingi ir už milžiniškus monokultūrinius laukus, kurių žala gamtai yra labai didelė. Kita alternatyva – augalinės kilmės mėsos pakaitalai, kurių pramonė auga.
