Praeito amžiaus pabaigoje B.Gatesas šypsojosi ne vienoje teismo salėje, kai „Microsoft“ teko pasakoti apie monopoliją ir nelygias konkurencijos sąlygas rinkoje. Ta blogo berniuko šypsena buvo matoma ir interviu, kai žurnalistai klausdavo IT verslininką apie jo ir jo kompanijų mokamus mokesčius.
„Microsoft“ verslo praktikos buvo agresyvios, o pats B.Gatesas buvo stiprus ir kietas vadovas – šios savybės, nors vis dar yra vertinamos, dabar yra sunkiai gretinamos prie dabartinio Gateso įvaizdžio. Ir tai nebuvo atsitiktinumas – Gateso įvaizdis buvo pakeistas specialiai tam sukurtos kampanijos metu.
Dabar gyvename trečiajame XXI amžiaus dešimtmetyje, ir daugybė jaunų žmonių, kurie vairuoja, balsuoja ir kandidatuoja į politines pozicijas, net norėdami negalėtų prisiminti to praeito B.Gateso. Tas pasikeitimas buvo išties greitas. Daugybė straipsnių, pasakojančių apie išdykusio technologijų entuziasto Gateso paauglystę nustelbė agresyvaus verslininko įvaizdį – tos nuomonės tarsi ištirpo. B.Gatesas galutinai virto nauju žmogumi – kai tapo didžiausiu filantropu istorijoje.
Kodėl tai primename? Nes tas praeitas B.Gatesas tikriausiai nebūtų net paklausęs, ką jūs valgote. Jam rūpėjo verslas, pinigai ir pozicija rinkoje. Dabar Billas rūpinasi klimato kaita, pasiruošimu pandemijoms, tualetais trečiojo pasaulio šalyse ir naujos kartos transportu.
Naujame interviu „MIT Tech Review“ B.Gatesas teigė, kad mano, jog turtingos šalys turėtų pereiti prie 100 proc. sintetinės mėsos. Nepaisant to, ką sako tie, kurie sąmoningai atsisako matyti galimybes ir jomis naudotis, Lietuva taip pat yra viena iš tų turtingų šalių. Laboratorijose užauginta jautiena chemiškai būtų labai artima tikrai – bet ne visiškai tokia pati, ką pastebi ir buvęs „Microsoft“ vadovas: „Galima priprasti prie skonio skirtumo ir teigiama, kad su laiku jie pavers ją dar skanesne“.
B.Gatesas teigia, kad 80 vargingiausių šalių dar kurį laiką valgys tikrą jautieną. Svarbu pabrėžti – kurį laiką. Ateityje visi pereisime prie netikros mėsos. Tik kodėl?
Atsakymas – klimato kaita. Karvės, deja, pačios gamina metaną, kuris yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Be to, joms reikalinga visa infrastruktūra – žemė, traktoriai, sunkvežimiai, chemikalų pramonė ir taip toliau. Skaičiuojama, kad galvijai ir jų mėšlo saugyklos išskiria beveik trečdalį pasaulio metano emisijų. Bet negi mūsų mėsa yra toks didelis blogis?
Tai – didelė atskira tema. Tačiau jei trumpai – mėsos poveikis aplinkai didele dalimi priklauso nuo to, kaip ji buvo užauginta. Natūraliose pievose besiganančios karvės, kaip jos dažnai auginamos Europoje, aplinkos praktiškai neteršia, nes ciklas yra uždaras – žolė tenka karvei, CO2 ir mėšlas – žolei, mėsa – žmogui. Be to, ar pastebėjote, kaip dažnai kritikuojama mėsa dėl to nelemto metano? Ryžių laukai, apie kuriuos taip dažnai nekalbama, į aplinką išskiria tik trečdaliu mažiau metano nei gyvulininkystė. Tačiau nei ryžių laukai, nei karvės pagal metano emisijas neprilygsta natūraliems metano šaltiniams.
Taigi, galbūt reikėtų pasirūpinti, kad karvės ganytųsi natūraliuose laukuose – o ne būtų uždarytos ankštose fermose 12 mėnesių per metus. Perėjimas prie sintetinės mėsos išskirtinai tik turtingose šalyse aplinkai tikriausiai nebus didžiausia įmanoma paslauga. Juk natūralios pievos yra sveikesnės nei, tarkim, dideli geltonuojatys vienos kultūros laukai, dažnai auginami ekologiškiems degalams gaminti – nepagalvojant, kad patys laukai yra didelė ekologinė problema.
