Ir paskutiniais skausmingais mėnesiais prieš pat mirtį jis daugiausia valgė žiogus, nustatė mokslininkai.
Akivaizdu, kad Čagaso liga, kurią sukelia parazitas Trypanosoma cruzi, užblokavo vyro virškinimo sistemą. Dėl šios blokados jo gaubtinė žarna išbrinko maždaug šešis kartus – išsivystė vadinamasis megakolonas. Vyras nesugebėjo tinkamai suvirškinti maisto produktų ir pamažu jam ėmė trūkti maistinių medžiagų, nustatė mokslininkai. Dėl šios būklės vyrui turėjo būti sunku savarankiškai vaikščioti – ar net ir valgyti. Tyrėjai mano, kad per pastaruosius du ar tris jo gyvenimo mėnesius vyrui maitintis padėjo šeimos ar bendruomenės nariai – rinkdami jam žiogus, kurių kojos būdavo pašalinamos.
„Jie jam duodavo daugiausia skysčių turinčią žiogo dalį, – universiteto pranešime cituojamas Nebraskos-Linkolno universiteto Gamtos išteklių mokyklos profesorius Karlas Reinhardas – Tokiame maiste daug baltymų, o tai pat ir drėgmės. Taigi, ankstyvojoje megakolono stadijoje jam turėjo būti lengviau tokį maistą valgyti“.
Palaikus, kurie sausomis sąlygomis puikiai mumufikavosi ir išliko, akmenų užuoglaudoje netoli Rio Grandės ir Peko upių santakos pietų Teksase 1937 m. surado vyras, vardu Guy Skilesas. Radinys iki 1968 m. buvo laikomas mažame privačiame muziejuje, o vėliau buvo perduotas Teksaso kultūrų institutui. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose mumija buvo moksliškai ištirta ir 1986 m. mokslininkų grupė aprašė radinį straipsnyje, paskelbtame žurnale „Plains Anthropologist“.
Visai neseniai tyrimai pažangesnėmis technologijomis atvėrė langą į paskutinius šio žmogaus gyvenimo mėnesius. 2003 m. K.Reinhardo komanda žurnale „Memórias do Instituto Oswaldo Cruz“ pranešė, kad mumijos viduje 1,2 kg išmatų, o taip pat didžiulį maisto likučių kiekį, kurio vyro kūnas taip ir nebesugebėjo apdoroti. Šios išvados, kartu su nustatytu padidėjusiu storosios žarnos dydžiu, leido mokslininkams padaryti išvadą, kad vyrui pasireiškė stiprus vidurių užkietėjimas ir maisto medžiagų trūkumas, sukeltas kūno negalios tinkamai apdoroti maistą.
Naujame tyrime K.Reinhardas ir jo kolegos iš naujo ištyrė mumijos palaikus, naudodami skenuojantį elektroninį mikroskopą. Naujasis tyrimas parodė, kad paskutiniais mėnesiais jo dietą daugiausia sudarė žiogai.
Mokslininkai taip pat rado įrodymų, kad žmogaus storojoje žarnoje buvo augalų liekanų, vadinamų fitolitais – kurie parodė, kiek vyro virškinimo traktas buvo užsikimšęs. Mažytės augalų audiniuose esančios struktūros, vadinamos fitolitais, keliaudamos per žmogaus virškinamąjį traktą paprastai išlieka nepažeistos. Tačiau šio žmogaus atveju taip nebuvo.
„Fitolitai buvo suskaidyti, susmulkinti. Tai reiškia, kad šio vyro žarnyno sistemoje mikroskopiniu lygmeniu buvo susidaręs neįtikėtinas spaudimas – kas dar labiau išryškina šią patologiją, – sakoma K.Reinhardo pranešime. – Manau, kad tai unikalus atvejis patologijų istorijoje – toks žarnyno užsikimšimo lygis ir su tuo susijęs slėgis“.
„Žiogų dietos“ atradimas bus paskelbtas viename būsimos knygos „The Handbook of Mummy Studies“ („Springer“, 2021) skyriuje. Tame pačiame skyriuje taip pat bus paskelbti tyrimai apie dvi kitas mumijas, kurioms gyvenimo pabaigoje buvo suteikta ypatinga priežiūra. Tarp jų – 5-6 metų vaikas, miręs prieš 500-1000 metų Arizonoje, ir kuris paskutinėmis gyvenimo savaitėmis buvo maitinamas saguaro kaktuso vaisiais.
Parengta pagal „Live Science“.
