Pirmą kartą Baltijos arteziniame baseine, tiriant giliai slūgsančių geologinių sluoksnių požeminio vandens amžių, VU ir užsienio mokslininkai atliko vandenyje ištirpusių retųjų dujų helio, neono, argono, kriptono ksenonoradioizotopinės sudėties tyrimus taikydami itin jautrią lazerinę magnetinę optinę gaudyklę (angl. Atom Trap Trace Analysis, ATTA).
Nustatyta, kad 0,5–1,1 km gylyje požeminio vandens amžius kinta nuo 0,319 iki 1,157 mln. metų. Žemiau nei 2 km gylio Lietuvos pajūryje požeminio vandens amžius viršija 1,3 mln. metų ribą. Toks senas vanduo pasaulyje aptiktas pirmą kartą.
Iki šiol seniausias 1 mln. metų amžiaus požeminis vanduo atrastas Nubijos vandeningame sluoksnyje Egipte ir 834 tūkst. metų senumo Guarani sluoksniuose Brazilijoje.
Inertinės dujos iš požeminio vandens gręžinių išgautos 2012–2013 m. Mėginiai paimti iš septynių giliųjų gręžinių – dviejų Estijoje, tiek pat Latvijoje ir trijų Lietuvoje. Tyrimus atliko žinomi lazerinės fizikos, hidrochemijos ir izotopų geochemijos mokslų šakų specialistai: prof. Werneris Aeschbach-Hertigas (Heidelbergo universitetas, Vokietija), prof. Rolandas Purtschertas (Berno universitetas, Šveicarija), prof. Zheng-Tian Lu (Argonnes Nacionalinės Laboratorijos Fizikos skyrius, JAV), prof. emeritas Reinas Vaikmäe (Talino technologijos universitetas, Estija) ir VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Robertas Mokrikas.
Šiuo metu nėra galimybės nustatyti tikrąjį vandens amžių didesniame gylyje nei 2 km, nes dabartiniai fizikiniai radioizotopiniai tyrimų metodai nepajėgūs to padaryti. Tik naujos technologijos proveržis kuriant branduolinės fizikos metodus leis ateityje išspręsti šią problemą.
Tyrimai bus tęsiami vykdant projektą, kurį koordinuoja Vienoje esanti Tarptautinė atominės energetikos agentūra. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto hidrogeochemijos laboratorijoje bus atliekami požeminio vandens cheminės sudėties jonų chromatografijos ir spektrometrijos, cheminės termodinamikos bei filtracijos modeliniai tyrimai.
Taip pat planuojama tęsti požeminio vandens datavimus bendradarbiaujant su Hefėjaus mokslų ir technologijos universiteto (Kinija) radiokriptono laboratorija.
Publikacija apie tyrimą ir jo rezultatus išspausdinta prestižiniame žurnale „Geochimica et Cosmochimica Acta“ (IF – 4,5).
