Vienas iš tokių pavyzdžių – Lietuvių kuriamos saulės ir vėjo varomos viešųjų paslaugų stotelės, kuriose galima būtų ne tik pasikrauti mobilųjį telefoną, pasinaudoti interneto prieiga ar prisipūsti dviračio ratus, bet ir išsikviesti pagalbą. Ekspertai prognozuoja, kad būtent užsienio šalyse, kur daugiau nei Lietuvoje atšiaurių vietų, saulės bei vėjo, šios inovatyvios idėjos laukia komercinė sėkmė.
Apie Lietuvoje daug dėmesio susilaukusios „Sun Eco“ idėjos plėtrą, verslo ir mokslo bendradarbiavimo rezultatą ir planus pasakoja UAB „Militera“ direktorius Elmantas Mickevičius.
- Nuo ko prasidėjo projektas? Papasakokite idėjos gimimo istoriją.
– 2014 metais vietinės Jonavos miesto institucijos kreipėsi į mane, kad padėčiau išspręsti problemą – buvo nutarta dviračių takų poilsio aikštelėje įrengti oro kompresorių. Tačiau toje vietoje nebuvo aprūpinimo elektra, tad teko pasinaudoti galimybe įdarbinti saulę. Taip gimė idėja – nuo saulės energijos veikianti viešųjų erdvių paslaugų stotelė su viena funkcija – oro kompresoriumi. Įvykdžius užsakymą, iš karto iškilo minis „o kodėl tik viena funkcija“? Juk turint energijos bazę, ją galima naudoti įvairioms reikmėms.
- Ar „Sun Eco“ stotelę galima būtų pavadinti mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatu, ar visgi čia yra mokslo projektas, kurį siekiama komercializuoti?
– Kauno technologijos universiteto (KTU) prisilietimas prie šios idėjos įgyvendinimo, galima sakyti, buvo kaip padrąsinimas. Jie pritarė, kad idėja gera ir reikia judėti į priekį. Tai akivaizdus įrodymas, kad bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo nokina brandesnius komercinius vaisius ir skatina jų atsiradimą. Mano manymu, idėjos tikrinimo mechanizmas, paremtas laiko patikrintomis teorijomis ir mokslu yra būtinas. Mūsų atveju jis tapo bendradarbiavimo rezultatu.
- Kuo unikali „Sun Eco“ stotelė Europoje, o gal net ir pasaulyje? Kokie jos privalumai?
– Pradėdami savo idėjos įgyvendinimą, net negalvojome, kad būsime unikalūs. Pradžioje mąstėme, kad gaminį pasiūlysime savo ir dar keliems kitiems rajonams , nes jis patrauklus savo idėja – tausoti gamtą, naudojant saulės energiją, papildyti viešas erdves papildomomis galimybėmis, taip skatinant žmones dar daugiau laiko praleisti gamtoje. Juk ne paslaptis, kad vis dažniau mūsų gerųjų potyrių gamtoje „draugais“ tampa išmanieji įrenginiai, kurių greitai išsikraunančios baterijos gali tuos potyrius ir gadinti. KTU ir kiti projektuotojai, matę mūsų idėjos vystymą, pradėjo tvirtinti, kad tokio kompleksinio sprendimo viešosioms erdvėms dar niekur nematė. Todėl ir mes patys pradėjome tikėti savo darbo unikalumu. Dabar jau pastebime, kad šios idėjos panaudojimas beribis – turime žaliosios energijos šaltinį ir įvairių paslaugų techninius sprendimus.
- Kiek laiko užtruko idėjos virsmas veikiančiu produktu? Kokia buvo sunkiausia užduotis?
– Nuo pačios idėjos iki jos virtimo „kūnu“ praėjo nepilni trys metai. Pradėjome nuo skaičiavimų, braižymų, kurie mums tuo metu atrodė pakankamai „rimti“. Dabar priėjome etapą, kai prie mūsų produkto dirba projektavimo paslaugas teikianti įmonė. Pati įrenginio išvaizda taip pat kardinaliai pasikeitė: nuo paprastos metalinės dėžės iki naujai suprojektuotų mažosios architektūros elementų. Sunkiausia įveikti „antivandalinę“ užduotį, nes įrenginys bus eksploatuojamas viešosiose erdvėse, kur visko pasitaiko. Įrenginio saugumą teks optimizuoti nuolat – tol, kol juos gaminsime. Vienas įrenginys yra naudojamas prie įmonės patalpų, todėl pastebime „potencialių vartotojų“ begalinį išradingumą, testuojant jo atsparumą.
- „Inovacijų savaitės 2016“ metu dalyvavote Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros inicijuotose kūrybinėse dirbtuvėse ir vystėte savo idėją Ką sumanėte, kokių naujų funkcijų pavyko įdiegti?
– Pradėjome testuoti galimas erdves ir technines galimybes, t.y. kaip, kur ir kokiomis sąlygomis galime pritaikyti saulės energiją naudojančios paslaugų stotelės koncepciją. Suradome. Tai gali būti parko suoliukas, kuris leistų pasikrauti telefoną, o kol jis kraunasi, per belaidę sąsają galima būtų pasiklausyti muzikos. Esant prieblandai, suolelis galėtų aplinką pagyvinti maloniu šviesos žaismu. Kitas objektas – autobusų stotelė, kurioje laukiant viešojo transporto galima būtų pasikrauti mobilųjį įrenginį, prireikus išsikviesti pagalbą trumpuoju numeriu, panaršyti internete, o tamsiu paros metu pasidžiaugti jaukiu apšvietimu. Visa tai – naudojant tik saulės energiją. Dirbdami MITA organizuotose dirbtuvėse sprendėme pagrindinę dilemą: kaip palyginus mažose erdvėse techniškai išspręsti funkcionalumo ir integravimo klausimus. Manome, kad mums tai pavyko.
- Ar galite atskleisti, kiek kainuoja tokia stotelė? Kiek jų jau esate pardavę?
– „Sun Eco“ stotelės kaina priklauso nuo funkcijų, kurias užsisakys klientas. Orientacinė kaina nuo 4200 iki 6500 eurų be PVM. Pasiūlymus esame išsiuntę visoms Lietuvos savivaldybėms, parkų direkcijoms, seniūnijoms. Kai kurios institucijos susidomėjo, vyksta detalių tikslinimas. Viena stambi viešųjų erdvių projektavimo bendrovė gavo nurodymą mūsų įrenginį įtraukti į rekonstruojamų erdvių projektus. Dar kelios savivaldybės jau yra numačiusios „Sun Eco“ stoteles įtraukti į kitais metais renovuojamas laisvalaikio ir parkų erdves.
- Kokios yra projekto komercinimo galimybės? Ar keliaujant užsienyje sutiksime „Sun Eco“ ir „Jonvabalio“ stotelių?
– Neseniai grįžome iš MITA organizuotos verslo misijos. Ieškojome partnerių ir naudingų kontaktų Norvegijoje „Oslo Innovation Week 2016“, kas pavyko su kaupu. Kurdami šias stoteles, nedrąsiai vis pasvajodavome, kaip puikiai jos tiktų beribėms Skandinavijos šalių laisvalaikio erdvėms.
- Kas toliau? Kokius planus kuriate ir kokias idėjas nekantraujate įgyvendinti?
– Kartais save pagauname, kad vieną idėją tobuliname, kitą gaminame, o trečia jau galvoje sukasi. Manome, kad šis procesas kol kas tęsis dėl kelių priežasčių: turime idėjų ir puikią terpę toms idėjoms plėtoti.
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondų lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
