Teisininkė priminė ir įspėjo, kad baudžiami gali būti ne tik nelegaliu filmų platinimu užsiimantys asmenys, bet ir jų paslaugomis besinaudojantys interneto vartotojai.
Tuo metu „Forum Cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas atkreipė dėmesį į tai, kad nelegalios produkcijos vartotojai, parsisiunčiantys piratinius filmus internetu, gali jaustis ir teisūs, ir nekalti.
„Tie žmonės, kurie internete žiūri filmus, negalvoja, kad jie žiūri juos nelegaliai. Ir reikėtų pripažinti, kad jie turbūt yra teisūs. Jei yra daiktas, tai gali jį žiūrėti, klausytis, vartoti, nes internetas – viešai prieinamas“, – svarstė G.Plytnikas.
Bauda gresia ir už peržiūrą namuose
LANVA vadovės teigimu, Lietuvoje tokių tinklalapių, kaip Linkomanija.net ir Filmai.in vartotojai, sumokėję už filmų atsisiuntimą ar peržiūrą porą litų, jaučiasi veikią teisėtai. „Iš tikro jie sumoka nelegaliems tinklalapiams, kurie iš to tiesiog gauna pelną“, – sakė teisininkė.
Kartu ji pripažino, kad nelegaliems tinklalapiams veikti Lietuvoje leidžianti „teisinė padėtis“.
Pasak D.Adomavičiūtės, pagal teismų praktiką, interneto tinklalapis pripažįstamas nelegalus tais atvejais, kai didelė dalis jo turinio – nelegaliai patalpinta. Tinklalapyje Linkomanija.net, jos žodžiais, yra per 90 proc. nelegalaus turinio. „Toks tinklalapis yra laikomas nelegaliu“, – pažymėjo advokatė.
Teisininkės teigimu, pagal galiojančius įstatymus, atsakomybė už nelegalius filmus tenka ne tik „piratams“, bet ir žiūrovams.
„2007 arba 2009 metais buvo numatyta atsakomybė ir fiziniam asmeniui, kuris nekomerciniais tikslais parsisiunčia kūrinį. Tai – administracinė atsakomybė, numatanti baudas. O asmenys, kurių nuolatinė ar epizodinė veikla yra tokio tinklalapio palaikymas, be abejo, yra atsakingi, nors daugeliu atveju atsakomybės yra vengiama, nes sunku pagauti ir nubausti pažeidėją“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ kalbėjo D.Adomavičiūtė.
LANVA direktorė nelegalių tinklalapių atstovų persekiojimą lygino su skolos išieškojimu iš Seišelių salose registruotos įmonės, kuris „vyktų labai sunkiai“.
Viskas įvyko per greitai
G.Plytnikas susiklosčiusią padėtį aiškina interneto ypatumais. Jo žodžiais, kai buvo išrasta elektra, buvo sugalvoti būdai, kaip ją, „atvestą į rozetę“, apskaityti. O interneto reiškinys „sprogo“ labai galingai, niekas nesitikėjo tokių greičių ir apimčių, tad paprasčiausiai nespėta „visko suskaičiuoti“.
„Todėl dar ir šiandien daugelyje civilizuotų pasaulio šalių – manykime, kad ir mes esame civilizuoti – įstatyminė bazė nėra reglamentuota“, – apgailestavo G.Plytnikas.
Kalbėdamas apie patiriamus nuostolius, „Forum Cinemas“ atstovas pateikė Emilio Vėlyvio filmo „Zero 2“ pavyzdį. Rodomas kino teatre šis filmas surinkdavęs kino salėje 1,5 tūkst. žiūrovų, o po to, kai buvo pavogtas ir patalpintas internete, surinkdavo kino salėje tik 300 žmonių. „Tai net penkis kartus paveikė filmo rodymą kino teatruose“, – skaičiavo G.Plytnikas.
Laidos pašnekovas pabrėžė, kad didžiulį kainų skirtumą tarp to, ką matome kino teatruose ir to, ką parsisiunčiame iš interneto, lemia į kino bilieto kainą įskaičiuotas žiūrovo komfortas, darbuotojų ir kūrėjų pajamos. O piratiniame tinklalapyje, G.Plytniko teigimu, galįs dirbti ir vienas žmogus.
„Torą“ nukniaukė Ukrainoje
„Forum Cinemas“ atstovas pažymėjo, kad kino teatrai negali gaudyti kino produkcijos vagių, kaip ir automobilių pardavėjai negaudo padangų vagių.
„Padaryti profesionalios laikmenos kino teatre kopiją yra įmanoma, tačiau reikia turėti tinkamą bazę, o kino teatrai turi bendradarbiauti su tais, kurie nori turėti aukštos raiškos filmą ir jį patalpinti savo puslapyje“, – svarstė G.Plytnikas.
Laidos pašnekovo teigimu, visame pasaulyje kuriasi piratiniai tinklai, nelegalūs platintojai palaiko vieni kitus.
„Buvo toks filmas jaunimui „Toras“. Jis buvo labai užslaptintas. Jo peržiūros vyko su apsauga, ir net tie, kurie dirba ir gyvena iš to, turėjo praeiti kišenių tikrinimo procedūras. Lietuvos kino teatruose šis filmas pasirodė gal savaitę vėluodamas, o kai pasirodė, jis jau buvo internete“, – pasakojo G.Plytnikas.
Jo teigimu, šis filmas buvo pavogtas Ukrainoje – nufilmuotas per peržiūrą, bendradarbiaujant su kino teatru.
D.Adomavičiūtės nuomone, tokia padėtis, kai kone 100 proc. filmų žiūrovų vartoja nelegalią produkciją, nesikeis, kol neatsiras galimybių žiūrėti filmus legaliai ne tik kino teatruose, bet ir internete. „Verslo subjektai, ypač Lietuvoje, vėluoja prisitaikyti prie naujos paslaugos poreikio“, – pripažino LANVA direktorė.
Savo įžvalgas apie padėtį Lietuvoje ir Europoje laidos pašnekovai grindė naujausio tyrimo duomenimis, pagal kuriuos, apie 70 proc. europiečių nemokamai siunčiasi filmus. Tačiau, pasak G.Plytniko ir D.Adomavičiūtės, Britanijoje filmus internetu siunčiasi nuo 10 iki 20 proc. žiūrovų, o Lietuvoje ar Bulgarijoje – nepalyginamai daugiau: beveik 100 proc.
