Kiekviena tokių moterų turi skaudžios patirties, todėl nenori daugiau savęs traumuoti ir susieti savo gyvenimo su vyru. Juk dažna jūsų irgi pripažins, kad visi vyrai – kiaulės.
Tačiau portalas „elle.ru“ pateikė triskart išsiskyrusios Anastasijos, kuri nesiliovė ieškoti idealaus vyro ir pagaliau jį surado, istoriją. Svarbu – nepulti į neviltį, jei šeiminė laimė žlugo net ir tris kartus. Kartais vyro paieškoms tenka pašvęsti kone visą gyvenimą.
Anastasijai visada sekėsi su vyrais, bet siaubingai nesisekė su sutuoktiniais. Ji ėjo į pasimatymus ir su dailininku, ir su verslininku, ir su mokslininku. Bet už jų ištekėjus, visos trys santuokos viena po kitos žlugo.
Pirmasis Anastasijos vyras, prekybos tinklo savininkas, po vedybų pasirodė esąs despotas, paliepęs žmonai mesti darbą ir laiką leisti užmiesčio name. Lygiai po mėnesio jo darbovietėje prisistatė mokesčių inspekcijos pareigūnai, ir jo verslas netrukus bankrutavo. Iš turtingo verslininko jis tapo bedarbiu.
Antrasis vyras, dailininkas, iškart po vedybų surengęs nevykusią parodą puolė į depresiją. Ši liga pastūmėjo skyryboms. Nepasisekė ir su trečiuoju – mokslininku. Pasidavęs Anastasijos spaudimui atsisakyti ilgai trunkančių komandiruočių į JAV, jis liko ir be darbo, ir be žmonos. O pati Anastasija po skyrybų rimtai pradėjo įtarti, kad ji – fatališka moteris, nes žlugo trys jos santuokos.
Sykį savo bičiulėms ji lyg santykių ekspertė pareiškė: „Visi vyrai – idiotai, klausimas lieka tik toks, kaip greitai išvysi jų tikrąjį veidą“. Anastasija surado nemažai šalininkių tarp savo draugių, pritariančių jos filosofijai.
Kai psichologės Olgos Golikovos kabinete moterys svarsto, kad pasaulyje neliko gerų vyrų, ji klientėms pataria objektyviai išnagrinėti buvusius įvykius. „Kaip buvusi sociologė domiuosi, ką sako nesėkmingų santuokų statistika.
Daugeliui moterų nesėkminga patirtis apsiriboja dviem – trimis atvejais – pakanka, kad taptum dvasiškai traumuota, bet nepakanka, kad galėtum teisti visus vyrus. Jeigu moteris pasiruošusi rizikuoti ir nueiti į penkiasdešimt pasimatymų, ji supras, kad vyrų būna visokių. Kai kurie jai patiks labiau, kai kurie – mažiau“, – tikino O.Golikova.
Bet Anastasijai dabar jau atrodė, kas visi ją supantys vyrai – baisūs. Net per sesers vestuves ji rėžė kaltinamąją kalbą jaunikiui. Bet po to, sukandusi dantis, ji puolė ieškoti naujų pažinčių.
Anastasijos pažinčių sąraše atsirado gerbėjų kone iš visų žemynų – nuo australų iki brazilų. Savo laimę ji surado po trejų tyrinėjimo metų, kai Tokijo priemestyje važiavo traukiniu ir susipažino su dvidešimt metų vyresniu japonu. Ar ji kada nors galėjo įsivaizduoti, kad jai reikia būtent to vyro?
