Palangoje gimęs, Klaipėdoje ir Kretingoje augęs Algirdas šiuo metu dirba Nyderlanduose didžiulio viešbučio antruoju virtuvės šefu. Mėgstamame darbe jis sukasi nuo ryto iki vakaro, vis skuba iš vieno aukšto į kitą ir kasdien sukaria daugiau nei 20 000 žingsnių, mėgsta važinėti dviračiu, o maistu tikina nepiktnaudžiaujantis, bet vis tiek šiuo metu sveria apie 150 kg.
Tačiau dėl to jis stengiasi nesukti galvos, mat kai labai nervinosi ir visais įmanomais būdais kovojo su antsvoriu, naudos buvo mažai.
Algirdas pasakojo, kad vaikystėje jis buvo liesas berniukas, bet viskas pasikeitė tuomet, kai būdamas aštuonerių pateko į autoavariją. Jos aplinkybių gerai net neatsimena (ko gero, pats bėgo gatvėje ne per perėją), atsimena tik, kaip po to jį apsikabinusi mama verkė. Jam lūžo koja ir raktikaulis.
Gulimas režimas netruko ilgai, bet per pirmuosius metus po avarijos jis priaugo apie 20 kg svorio, ir vėlesniais metais buvo panašiai. Rekordinis Algirdo svoris dar paauglystėje pasiekė 200 kg, po to buvo pavykę jo numesti, bet vėliau jis vėl padidėjo.
„Nežinau, kas ir kaip po avarijos mano organizme sutriko, tačiau svoris augo labai greitai. Paauglystėje jis jau buvo didžiulis, tėvai ir medikai rūpinosi, bandžiau imtis priemonių, pradedant dietomis, baigiant nelegaliomis tabletėmis, bet niekas nepadėjo. Buvo ir taip, kad vasarai važiavau į sanatoriją, kur buvau maitinamas dietiniu maistu – bet po sanatorijos svorio dar priaugau“, – pasakojo vyras.
Paauglystėje dėl to jis sulaukdavo daug patyčių ne tik iš vaikų, bet ir iš suaugusiųjų, ir labai dėl to išgyveno, be to, kamavo nugaros skausmai, tad būtinai norėjo kažko imtis.
Kai sulaukė šešiolikos, reikalai pasitaisė – jo tėvai pasirašė sutikimą, kad sūnui būtų atlikta skrandžio mažinimo operacija (paprastai tai daroma nuo 18-os). Svoris gana greitai nukrito iki 100 kg, bet po kelių metų vėl padidėjo iki 130 kg, toks pabuvo keletą metų – ir dar padidėjo, nepaisant sporto ir kitokių Algirdo pastangų jį suvaldyti.
Rūpesčiai dėl svorio vaikinui netrukdė sėkmingai siekti karjeros. Dar paauglystėje jis buvo apsisprendęs, kad nori būti virtuvės šefu – kaip ir jo mama bei jos sesuo, kuri yra puiki konditerė. Ir Algirdas labai mėgo suktis virtuvėje, keturiolikos jau iškepė savo pirmąjį vestuvinį tortą, nuo penkiolikos padėdavo tėvams darbuotis restoranėlyje, kurį jie tuo metu nuomojosi.
Tiesa, tėtis jį bandė atkalbinėti nuo pasirinktos virėjo specialybės, sakydamas, kad toks darbas tikrai sunkus, reikia dirbti ir vakarais bei naktimis, o pinigų ne kažin kiek, tad verčiau imtis kažko kito, tačiau vaikinas nesileido perkalbamas.
„Tėtis, kurio specialybė – laivų statybos meistras, į mano pasirinkimą skeptiškai žiūrėjo ilgai, bet galiausiai atsileido, kai pamatė, kad Lietuvoje esu kviečiamas į televizijos projektus, o ir Olandijoje esu vertinamas virtuvės šefas“, – sakė pašnekovas.
Atrinko iš daugybės kandidatų
Lietuvoje Algirdui neblogai sekėsi, darbo buvo, be to, vos sulaukęs pilnametystės dalyvavo televizijos projektuose „Susitikime virtuvėje“ ir „Skonis“, bet parūpo išmėginti laimę svetur. Juolab, kad norėjo greičiau užsidirbti pinigų plastinei operacijai – numetus daug svorio reikėjo pašalinti nukarusią pilvo odą. Išsiuntęs vieną cv ir tuoj po to gavęs darbą Nyderlanduose, jis greitai savo tikslą pasiekė.
„Dirbu „Van der Valk“ tinklo viešbučio virtuvėje. Tai pats didžiausias viešbučių tinklas Olandijoje, o mūsų viešbutis Utrechte šiame tinkle yra antras pagal pelningumą. Jis yra dvidešimties aukštų, turi restoraną, „live cooking“ salę, kur gaminamas maistas žmonėms matant, „sky“ barą viešbučio viršuje, sporto salę ir „Wellness“ kompleksą su pirtimis, baseinu, iš kurio atsiveria vaizdas į visą miestą. Čia ne tik valgo viešbučio svečiai, bet ir rengiami įvairūs privatūs banketai bei vakarėliai. Pamainomis dirba apie 50 virėjų (restorano darbuotojų neskaičiuoju), yra du vyriausieji šefai, o po jų seku aš, esu antrasis šefas. Seniau ėjau žemesnes „chef de partie“ pareigas, į antrojo šefo pareigas pretendavo daugybė kandidatų, bet juo tapau aš“, – entuziastingai pasakojo Algirdas.
Jis džiaugiasi ir tuo, kad kolektyvas jaunatviškas, mielai išbando naujoves, tarkim, dabar domisi ir molekuline virtuve.
Viešbutyje gaminami įvairių pasaulio virtuvių patiekalai, meniu nuolat atnaujinamas, o prie atnaujinimo mielai prisideda ir Algirdas, kuriam puikiai sekasi kurti naujus perspektyvą turinčius patiekalus.
Be daugelio kitų darbų, jis atsakingas ir už darbuotojų pietų meniu sudarymą. Sykį kolegoms prikepė lietuviškų bulvinių blynų, deja, tie olandų nesužavėjo. Kita vertus, plovas buvo labai išgirtas ir pamėgtas.
Į Lietuvą grįžo, bet neilgam
Dabartiniame darbe, pradėjęs nuo kito to paties tinklo viešbučio, Algirdas su pertraukomis dirba jau šešerius metus. Praėjusiais metais dėl įtemptos situacijos namuose buvo grįžęs į Lietuvą ir įsidarbinęs čia. Sekėsi lyg ir gerai, bet senosios darbovietės ilgėjosi, o ir buvę kolegos vis skambindavo paklausti, kaip jam sekasi.
„Vieną dieną iš buvusio virtuvės šefo išgirdau klausimą, kada grįšiu, nes mano pareigas užėmęs kolega neatlaikęs krūvio išeina. Atsakiau, kad gerai, galiu grįžti. Jis labai nustebo, bet ir apsidžiaugė, ir net pasiūlė geresnes sąlygas. Kolegos taip pat labai nustebo, pamatę, kad grįžau, nes jų apie tai neįspėjau. Apkabino, bučiavo, surengėme vakarėlį – turime ir didelę personalo virtuvę su daug maisto ir gėrimų“, – pasakojo Algirdas.
Jo darbe tarp virėjų daugiau lietuvių nėra, bet yra marokiečių, turkų, ispanų, Surinamo gyventojų ir kitų tautybių žmonių. Pastaruoju metu atsirado ir kelios ukrainietės, kurios anglų kalbos nemoka, tad Algirdas yra kone vienintelis, galintis su jomis susikalbėti rusiškai.
Su kolegomis jis kalbasi angliškai ir olandiškai. „Stengiuosi jų kalbos išmokti, darbas buvo man nupirkęs jos kursus, bet jėzus, kas tai per kalba – liežuvį gali nusilaužti, vietoj „v“ tardamas „f“, dar visokios keistos „hr“ ir „chr“ raidės... Būna, kažką pasakau, kolegos nusijuokia – ir tik tada susigriebiu, kokią nesąmonę pasakiau“, – pasakojo Algirdas.
Pridūrė, kad jis darbe būna linksmas, bet ir griežtas. Yra atsakingas ir už higieną darbovietėje, tad iš pavaldinių reikalauja, kad viskas būtų idealiai sutvarkyta.
Laisvalaikiu mėgsta... dirbti
Su dideliu entuziazmu apie darbą kalbantis vyras pripažįsta, kad jo darbe krūvis tikrai didelis, ne visi jį ištveria, bet jam tai labai patinka. „Iš visų maitinimo įstaigų, kuriose buvau atsidūręs, čia dirbu daugiausiai, bet man čia labiausiai ir patinka, šitas darbas mane veža“, – teigė jis.
Neretai Algirdas apsiima ir dirbti viršvalandžius. „Nelabai suprantu, ką per tas dvi laisvas dienas veikti, nes man labiausiai patinka darbe“, – tvirtino jis.
Prieš grįždamas į Lietuvą per laisvadienius namuose jis gamindavo cepelinus išsivežimui lietuviams, gyventiems Olandijoje. Per dieną paruošdavo ir 70 porcijų, o jų įsigyti žmonės atvažiuodavo ir iš toliau, net iš Amsterdamo, iki kurio yra apie 120 km.
Grįždama prie antsvorio temos, klausiu Algirdo, gal visgi visi virėjai linkę mėgautis savo ruošiamu maistu ir todėl daugelis jų turi antsvorio. „Tikrai ne, tai mitas, daugelis kolegų yra liekni, apvalesnių vos keletas. Kolegos darbe vis pajuokauja, kad aš čia didžiausias, bet lakstau daugiausiai“, – nusišypsojo Algirdas.
