Į Pamploną Ispanijoje M.Starkų seniai traukė noras pajusti E.Hemingway knygoje „Fiesta (Ir pateka saulė)“ aprašytą atmosferą per bėgimą su buliais. Martynas iš amerikiečio rašytojo kūrybos apie San Fermino festivalio tradiciją susidarė romantizuotą vaizdą.
„Nemažai europiečių daliai ši tradicija atrodo išskirtinė ir sunkiai suprantama. Man buvo smalsu viską pamatyti iš arti. Be to, daugelį siužetų kuriu vedamas asmeninių tikslų, nedarau to, kas man nepatinka. Todėl vykstu, kur man įdomu, smagu“, – patikino televizijos laidos „Tai kur toliau?“ kūrėjas.
Filmuoti San Fermino festivalį, kuris įprastai vyksta liepos 6–14 dienomis Pamplonos mieste, Navaros regione, Ispanijos šiaurėje, vilnietis susiruošė pernai vasarą.
Tačiau keliautojas atvyko vėlai vakare, kai festivalis jau buvo įsibėgėjęs: gatvėse išvydo minias žmonių, daug neblaivių jaunuolių, kalnus šiukšlių. „Iš pradžių svarsčiau, kur aš pakliuvau, kodėl man reikėjo griauti įsivaizduojamą idilę?“ – pirmą įspūdį prisiminė Martynas.
Po patirto kultūrinio šoko žurnalistą šventė netrukus įtraukė į sūkurį, todėl jis nebekreipė dėmesio į aplinką, juk atvyko bėgti su buliais.
Martynas su šypsena atleido ir rašytojui, išgarsinusiam Pamplonos bėgimą, juk nuo jo aprašytų vaizdų prabėgo beveik šimtas metų, buvo kiti laikai, todėl tradicija natūraliai keitėsi. Dabar Ispanija visai kitokia nei prieš šimtmetį.
„Kelios akimirkos prieš paleidžiant bulius į bėgimo trasą vertė galvoti, kas bus. Baigiasi suvaidintos pozos, kol tenka laukti bėgimo starto. Todėl tos aistros yra tyros. Manau, ir prieš šimtą metų buvo tas pats“, – pasakojo Martynas.
Jis net du rytus aštuntą valandą bėgo su buliais.
Bėgimo laiko nesekė, nes galvijai greitesni nei žmogus, tad drauge gali pabėgti tik trumpą atkarpą. Tai daro tik labiausiai patyrę bėgikai, nes turi savo taktiką – tam tikrose vietose kartu bėga, bet buliai vis vien juos lenkia.
Nors niekas prie bėgimo trasos bėgikų amžiaus, sveikatos būklės ar pasirengimo netikrina, susiformavusios tradicijos, kad su buliais bėgti gali tik pilnamečiai, blaivūs asmenys.
Pasitaiko nepilnamečių bei girtų, tačiau prieš bėgimą policijos pareigūnai jų paprašo palikti trasą, nes ši festivalio dalis pavojinga.
„Nesu geros nuomonės apie save dėl fizinio pasirengimo, bet buvo ir prasčiau pasiruošusių bėgti nei aš. Neturėjau tikslo atlikti kokių nors pavojingų triukų“, – neslėpė M.Starkus.
Tiems, kurie mėgintų dalyvauti bėgime Pamplonoje per San Fermino festivalį, M.Starkus patartų nesiveržti prieš bulius ir bėgti atsargiau. Juk kai gerai nemokėdamas vairuoti sėdi į automobilį šalia instruktoriaus, bandai važiuoti nuošalesnėmis gatvėmis, o ne užkimštomis transporto.
„Visur reikia blaivios galvos ir įvertinti sugebėjimus“, – patarė bėgimą su buliais išbandęs žurnalistas.
Didžioji tokių bėgikų dalis – vyrai, tačiau bėga ir moterų. Pamplonos gatvėmis skuodžia ne tik aistringos ispanės, bet ir iš kitų šalių atvykusios turistės.
Tarp sužeistųjų tąkart, kai startavo lietuvis, buvo viena moteris, kuri ne dėl susidūrimo su buliumi, o netikėtai parkritusi nesunkiai susižalojo.
Žurnalistui iš Lietuvos pavyko prieš bėgimą pakalbinti bėgikų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Korėjos. Kai kurie jų bėgo su buliais ne pirmąkart, kai kuriuos, kaip ir Martyną, atvykti paakino neįprasta tradicija, kelianti riziką ir adrenaliną.
Prieš vykdamas į Pamploną M.Starkus pasidomėjo liūdna statistika, kurioje buvo skelbiama apie žūtis.
Bėgusiųjų ir žuvusiųjų santykis nėra didelis, tačiau sužeistųjų kasmet pasitaiko po kelis.
Nuo 1910 metų Pamplonoje per bėgimus su buliais iš viso žuvo 16 žmonių, pastarąjį kartą mirtinas incidentas įvyko 2009-aisiais.
„Labai žmogiška galvoti, kad tai, kas nutiko kitiems, man nenutiks“, – sakė M.Starkus, patyręs adrenalino pliūpsnį. Šią pramogą jis galėtų ir pakartoti, jei kada nors grįžtų į Pamploną.
Buliai nėra vienintelė grėsmė, nes bėgant minioje kas nors gali paslysti, parkristi ir pavojingai susižeisti: „Per tas kelias bėgimo minutes visi jutimo organai turi būti itin įtempti ir viską stebintys.“
Įtampa atslūgsta pirmiausia buliams, o iš paskos ir bėgikams atbėgus į koridos areną – tribūnose šūksniais, plojimais pasitinka tūkstančiai žiūrovų. Arenoje dar kiek laiko bėgikai palaksto, „pasižaidžia“ su buliukais ir visi išsiskirsto.
Korida vyksta vakare, apie 18 valandą. Tuo metu oras dar įkaitęs, tad bilietai į renginį pirmiausia išgraibstomi tose tribūnose, kur pavėsis.
Nors M.Starkus Pamplonoje praleido tris dienas ir dukart bėgo su buliais, tuo metu nesutiko tautiečių. Bet žurnalistas neabejojo, kad čia lietuviai anksčiau bėgo, nes tai – masinis reiškinys, pritraukiantis turistų iš viso pasaulio.
Tradicija kraują kaitina daugiau nei šimtą metų
2022 metų liepą per septintąjį San Fermino festivalio bėgimą su buliais buvo sužeisti šeši žmonės, bet niekas nebuvo subadytas. Bėgimui prasidėjus vienas bulius du kartus galva smogė bėgikui, o paskui parbloškė jį ant žemės. Koridos arenoje, kur bėgimas pasibaigė, kitą bėgiką, kuris parkrito ir bandė atsistoti, vienas bulius smūgiu išsviedė į orą.
Per visus septynis San Fermino festivalio bėgimus buvo subadyti iš viso keturi žmonės, bet nė vieno sužeidimai nebuvo sunkūs. Pirmuoju žmogumi, subadytu per praėjusių metų festivalį, tapo 39 metų ispanas – bulius ragu jam pervėrė sėdmenis.
Per rytinius bėgimus šimtai dalyvių, daugiausia vyrų, bėga priekyje ar greta šešių kovinių bulių ir juos vedančių šešių jautukų 875 m ilgio trasa Pamplonos gatvėmis. Bėgimas baigiasi miesto koridos arenoje, kur galvijus vėliau tą pačią dieną nukauna profesionalūs matadorai.
Į Pamplonoje, kurioje gyvena apie 200 tūkst. gyventojų, rengiamą festivalį, kurį išgarsino E.Hemingway 1926 metų romanas „Fiesta (Ir pateka saulė)“ („The Sun Also Rises“), atvyksta dešimtys tūkstančių svečių. Po daug adrenalino suteikiančių rytinių bėgimų dalyviai likusią dieną ir naktį linksminasi vakarėliuose.
