Auksinio scenos kryžiaus laureatė laisvalaikiu sėda prie siuvimo mašinos – iš pradžių balerina pasisiuvo kelis drabužius, bet kadangi jų nenešiojo, pamėgino aprengti koleges.
Beveik visos Lietuvos operos ir baleto teatro balerinos per repeticijas dabar dažniausiai vilki G.Gylytės kurtus darbui skirtus drabužius – glaustinukes.
Jų kolekciją Greta viešai jau pristatė prieš metus ir dėl to šiais metais sulaukė dar daugiau užsakymų – mat patogių glaustinukių pageidavo baleto mokyklų auklėtinės.
G.Gylytė jau netgi pasvarsto, jog reikėtų glaustinukių siuvimą perduoti siuvyklai, nes pati nebespėja patenkinti visų klienčių norų. Štai kaip laisvalaikio aistra pamėtėjo nemažai darbo!
Tuo Greta dar prieš kelerius metus nebūtų nė patikėjusi, nes valandų valandas buvo pasinėrusi tik į baletą.
Kas ją išmokė siūti?
„Vaikystėje matydavau, kaip siuva mama. Tai buvo jos laisvalaikio pomėgis.
Norėjau išmokti siūti ir aš, tačiau tuo metu jau gyvenau ir mokiausi Vilniuje, tad nebuvo jokių galimybių“, – pasakojo G.Gylytė, kilusi iš Klaipėdos.
Prieš kelerius metus Gretos sesuo Augustina, dirbanti banke, lankė siuvimo kursus. Kai ji pramoko siūti, puošėsi pačios sukurtais rūbais.
„Pamaniau, kodėl ir man nepabandžius, galėčiau pasisiūti gražių drabužių.
Nuėjau kartu su seserimi į siuvimo kursus ir pradėjau mokytis“, – apie aistrą, kuria užkrėtė sesuo, pasakojo balerina.
Greta buvo pasisiuvusi keletą kasdienių drabužių, bet nešioti jų nepanoro. Ji ir dabar mieliau rengiasi parduotuvėse pirktais drabužiais, puošiasi vardiniais lietuvių dizainerių rūbais.
Tad kam ji mokėsi siūti? Ne dėl to, kad neturėjo kuo apsirengti. Vieną dieną jai šovė į galvą pasisiūti repeticijoms glaustinukę.
„Tikrai nemaniau, kad man šitaip patiks. Baleto profesija yra labai sunki fiziškai ir psichologiškai. Grįždavau iš teatro, sėsdavau prie siuvimo mašinos, nesvarbu, ar pavargusi po spektaklio ar repeticijos, man tai buvo savotiškas poilsis. Aš pradėjau jausti, kad ilsiuosi, atsipalaiduoju, mano mintys nutolsta nuo darbų.
Be abejo, mano didžiausi įkvėpėjai yra kolegės ir kolegos.
Labai smagu matyti šokėjus per repeticijas su mano kurtais drabužiais“, – apie pomėgį pasakojo G.Gylytė.
Pati Greta savo kūrybos glaustinukių turi keletą – ir įvairių modelių, ir spalvų, tad jas rengiasi netgi pagal nuotaiką.
Jai pačiai įdomu išmėginti naujus modelius, kad suprastų, ar drabužis patogus ir tinkamas baleto šokėjams.
„Jau po kelis mano siūtus drabužius turi baletos solistės Olga Konošenko, Kristina Gudžiūnaitė, Haruka Ohno, Olesia Šaitanova, Inga Cibulskytė, Rūta Lataitė ir kitos kolegės.
Drabužių visada laukia ir jais džiaugiasi Kauno valstybinio muzikinio teatro balerinos. Smagu, kad po truputį vis daugiau užsakymų būna ir iš jaunųjų balerinų“, – patikino G.Gylytė.
Apie jos pomėgį garsas kol kas sklido tik iš lūpų į lūpas.
Neseniai G.Gylytė debiutavo ir kaip kostiumų dailininkė – šokėja sukūrė drabužius choreografės Editos Stundytės meniniam projektui „Kūrybinis impulsas V“.
„Esu dėkinga Editai, kad pasitikėjo manimi ir leido išbandyti naują amplua. Man tai buvo tikras iššūkis ir gera patirtis“, – pripažino Greta.
Glaustinukių viduje balerina visada įsiuva ir etiketę, kurioje įrašyti jos vardas ir pavardė. Mat baleto šokėja jau įregistravo prekės ženklą „Greta Gylytė“.
„Neabejoju, kad ateityje pomėgis tik plėsis, todėl norėjau viską iš karto įforminti“, – tvirtino baletą ir siuvimą derinanti G.Gylytė.
