Nuo mažens maisto gaminimu besidomintį Ch.Georgogiannopoulą po mokyklos baigimo šeima privertė studijuoti universitete Atėnuose (Graikija) ekonomiką.
Jo motina svajojo, kad galiausiai sūnus perims jos verslą.
Vis dėlto užsispyręs jaunuolis tuo metu pradėjo siekti savo svajonės – ėmė po 10–12 valandų kasdien dirbti virtuvės pagalbininku, o galiausiai šeimai pasakė, kad mokslus mes – vietoj jų rinksis studijas kulinarijos mokykloje.
Londonu nesusiviliojo
Ch.Georgogiannopoulos, baigęs kulinarijos mokslus, dirbo ir 5 „Michelin“ žvaigždučių restoranuose, tačiau galiausiai nusprendė Graikiją palikti.
Draugai jį kvietė į Londoną, tačiau tik sulaukęs pasiūlymo atvykti dirbti vyriausiuoju virtuvės vadovu į Lietuvą vyras daug negalvodamas pasirinko būtent šią šalį.
„Londonas yra Londonas, nežinau, kiek ten milijonų restoranų. Pasirinkau Lietuvą, nes čia rinka sparčiai auga – galima ką nors sukurti ir būti pirmiems“, – taip savo sprendimą pasirinkti Lietuvą aiškino jis.
Stebino tylūs lietuviai
Dabar kartu su Verkių gatvėje esančio restorano „Meze“ savininku turku jie įgyvendina savo verslo idėjas ir siekia būti geriausi.
„Mėgstu žmonėms perduoti savo gaminimo įpročius, kultūrą, filosofiją, ir tai yra priežastis, kodėl atvykau į Lietuvą“, – tikino Ch.Georgogiannopoulos.
Prie šilto klimato ir draugiškų žmonių pratusį graiką Lietuva iš pradžių nustebino. Tiek jos orai, tiek ir žmonės.
„Iš pradžių buvau kiek išsigandęs, nes žmonės čia yra uždari, tylūs. Mano šalyje įprasta šypsotis ir sveikintis net su tais, kurių nepažįsti.
Tačiau kai susipažįsti su lietuviu, jis tampa gerokai šiltesnis. Tiktai pradžioje būna sunku užmegzti ryšį. O po to nejauti jokio skirtumo. Be to, lietuviai yra gana paslaugūs“, – gražių žodžių negailėjo graikas.
Bare žiūri krepšinį
Ch.Georgogiannopoulos džiaugiasi, kad dabar Lietuvoje jau turi draugų: „Man patinka gyventi vietos socialinį gyvenimą. Nesu iš tų žmonių, kurie sako: „Aš ne iš čia.“ Einu į vietos barus, žiūriu krepšinį ir sergu už „Lietuvos rytą“, nes mėgstu sportą.“
Graikas lietuvišką virtuvę pavadino įdomia.
Cepelinai – neįprastas patiekalas jo skoniui, tačiau virtuvės vadovas jokiu būdu nesako, kad jam neskanu. Tiesiog tai ne jo stilius.
Tačiau kalbėdamas apie šaltibarščius vyras šypsosi – jų skonis nuostabus.
Gali net ir susitaupyti
Turkiškos ir graikiškos virtuvės restoranas „Meze“ jau turi nemažai ištikimų klientų, kurie čia užsuka 3–5 kartus per savaitę.
Pašnekovas pabrėžia, kad jam svarbu su visais pabendrauti, pasiteirauti apie maistą, o ne tik jį patiekti.
Jam patinka ir restorano mintis – Turkijos ir Graikijos santykiai politiškai nėra patys draugiškiausi, todėl malonu juos tokius padaryti bent jau per maistą.
Vyrui sunkiausia Lietuvoje gauti šviežios produkcijos. Šaldytos jis nenaudoja, nes produktas praranda skonį, o ką nors iš tiesų gero gauti yra sunku. Tai – žuvies ir mėsos produktai.
„Tačiau čia ne šalies problema, o mūsų darbo, su tuo susiduriama visur“, – patikslino jis.
Ch.Georgogiannopoulos sakė, jog jis nedirba vien tam, kad galėtų įsigyti namus ar telefoną.
„Labiau mėgstu išeiti į miestą, išgerti ir pavalgyti su draugais, pasikalbėti, leistis į keliones. Tiesą sakant, čia gaunamos algos man pakanka. Netgi galiu pasitaupyti“, – sakė Graikiją į Lietuvą išmainęs virtuvės vadovas.
