Gegužės mėnesį medžių žydėjimas pasiekia piką – šiuo metu žydi beržai, uosiai, klevai, pušys, eglės ir kt. Todėl žiedadulkių koncentracija aplinkos ore yra didelė.
Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad žiedadulkės daugiausia yra didesnės nei 10 µm dydžio ir yra priskiriamos prie suspenduotų kietųjų dalelių frakcijos. Tik nedidelė dalis žiedadulkių patenka į kietųjų dalelių KD10 sudėtį ir įkvepiamos į plaučius.
Dėl intensyvaus pavasarinio žydėjimo saulėtomis dienomis oras yra prisotintas žiedadulkėmis, jos nusėda ant paviršių, galime pastebėti, kad automobiliai, įvairūs paviršiai, vandens telkiniai padengti geltonomis dulkėmis. Jei namuose pradarote langus, žiedadulkės taip pat patenka ir į patalpas. Sveikiems, nealergiškiems žmonėms didelė žiedadulkių koncentracija aplinkos ore sveikatai didelės įtakos neturi.
Stebimas ir vandens tekinių spalvos ir skaidrumo pasikeitimas dėl žiedadulkių. Taip atsitinka dėl to, kad net dideli kiekiai lengvų žiedadulkių ore yra nepastebimi, tačiau žiedadulkės, pakliuvusios į vandenį, neskęsta, o susikaupia paviršiuje ir taip jį uždažo.
Upių, ežerų ir Baltijos jūros pakraščiuose, kur bangos atsimuša į krantą, kur yra sraunumos, žiedadulkėmis prisotintas vanduo susiplaka ir susidaro putos.
Gyventojus stebina pakitusi vandens spalva ar putos. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijoje ne kartą buvo atlikti prisotinto žiedadulkėmis vandens tyrimai ir buvo nustatyta, kad padidėjęs skendinčių dalelių kiekis vandenyje yra gamtinės kilmės, o atlikus mikroskopinį mėginių tyrimą, matėsi, kad vandenyje yra labai daug žiedadulkių.
