Pasak jo, šis reiškinys vis dažniau stebimas pastaraisiais metais, kai daugiau žmonių įsigijo dronus ir gavo galimybę ežerą pamatyti iš aukštai. Šis reiškinys, sako G.Valiuškevičius, vadinamas ledo žvaigždėmis, o tam, kad jį pamatytume, reikia specialių sąlygų.
„Šis reiškinys stebimas labai trumpai – esant tik plonam ledui, užšalimo arba tirpimo metu, stovinčiame vandenyje (ežeruose arba tvenkiniuose). Norint šį reiškinį pamatyti, ledo storis turėtų neviršyti kelių centimetrų“, – portalui lrytas.lt aiškino hidrologas.
Kaip šis reiškinys susidaro, pastebi G.Valiuškevičius, mokslininkai vis dar neturi vieningo paaiškinimo, tačiau, pasak jo, visi sutaria dėl vieno dalyko – tai susiję su skirtingos temperatūros vandens sąlyčiu su ledo apatine dalimi.
„Pati populiariausia teorija teigia, kad ant plono ledo, kuris yra lengvai pasiduodantis poveikiui, lankstus, iškrenta sniegas ir jis pradeda spausti ledą žemyn. Tam tikrose vietose, kur buvo įšalusi šakutė ar kankorėžis, susidaro properšos, kadangi ledas dar labai plonas, milimetrų storio“, – sako G.Valiuškevičius.
Pasak jo, šiemet šiam reiškiniui susidaryti buvo labai palankios sąlygos – užšalimas prasidėjo gana anksti, kai vandens temperatūra dar buvo gana aukšta. Jo teigimu, bent pradinėje užšalimo stadijoje daugelyje Lietuvos ežerų temperatūra siekė apie 5 laipsnius.
„Paspaudus ledą gilyn, jis pradeda kontaktuoti su šiltesniu vandeniu. Įprastai po ledu esantis vanduo turėtų būti 0 laipsnių ar tam netolimos temperatūros. Kai ledą spusteli gilyn ir jis sukontaktuoja su šiltesniu vandeniu, pradeda truputį tirpti ir ten, kur kažkas įkritę, šiek tiek lengviau ir pratirpsta.
Ten atsiveria lyg ir skylutė, truputį suaižėja, o tada prasideda laipsniškas procesas – raštai formuojasi aplink kiekvieną iš tų vadinamų žvaigždžių.
Tai liudija, kad užšalimas ir atitirpimas, matyt, vyko kelis kartus. Gaunasi labai gražus margumynas, bet jis yra labai trumpalaikis ir dažniausiai jį stebime vos kelias dienas“, – paaiškino G.Valiuškevičius.
