Pagal iš gydytojų gautus pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius, kurių maistui naudojamas šachtinių šulinių vanduo, 2022 m. Lietuvoje ištirti 582 šachtiniai šuliniai, siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais. Vandens kokybės reikalavimų neatitiko 27 proc. šulinių.
Daugiausiai šulinių, kurių vanduo neatitiko nustatytų kokybės rodiklių, buvo Kauno apskrityje – tokie vandens ėminiai sudarė 34 proc. iš visų tirtų šulinių, Šiaulių apskrityje – 34 proc., Panevėžio apskrityje – 29 proc., Alytaus – 28 proc., mažiausiai – Klaipėdos apskrityje, kur nustatytų normų neatitiko 17 proc. šulinių, Telšių apskrityje –19 proc.
Išsamią šulinių vandens tyrimų ataskaitą galima rasti interneto svetainėje čia.
Kaip nitritai ir nitratai atsiranda vandenyje?
Į kastinius (šachtinius) šulinius vanduo patenka iš neapsaugoto nuo paviršinės taršos gruntinio vandens sluoksnio, kuris gali būti užteršiamas dėl netinkamos žemės ūkio veiklos (naudojant per daug trąšų, mėšlo), greta esančių grunto taršos šaltinių – sąvartynų, fermų ir kitų taršos objektų. Vandens užterštumą nitratais ir nitritais taip pat gali lemti netinkamas šachtinio šulinio įrengimas bei priežiūra.
Labai svarbu, kad šulinys būtų įrengtas aukščiau už galimos taršos objektus pagal gruntinio vandens tekėjimo kryptį. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet būtina įrengti sanitarines apsaugos zonas iki taršos šaltinių ne mažesnes kaip 25 m, iki garažo, šiltnamio, ūkinių patalpų – 10 m, gyvenamo namo – 7 m, lauko nuotakyno – 15 m.
Šulinių įrengimo reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma „Šulinių ir versmių kaptažo įrenginių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“.
Pavojingiausias nėščiosioms ir kūdikiams
Svarbu atminti, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos. Todėl nei plika akimi, nei uostant ar ragaujant neįmanoma nustatyti, kad vanduo užterštas. Nitritų ir nitratų pašalinti patiems taip pat negalima – nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais jie nedingsta.
Su vandeniu ir maistu į žmogaus organizmą patekę nitratai virsta nitritais, sutrikdo kraujo deguonies pernešimą ir sukelia vidinį deguonies badą (methemoglobinemiją), kuris labai pavojingas kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, nes dėl šios būklės kyla net kūdikių mirties rizika.
Jeigu nėščioji vartoja šiomis cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis.
Šulinį tinkamai įrengti ir prižiūrėti yra pakankamai sudėtinga, todėl specialistai pataria jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemų, kurių priežiūra yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama. Taip užtikrinamas kokybiškas ir saugus sveikatai vanduo.
