Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM), kaltinęs bendrovę „Hidroterra“, kad perkėlusi ginčą į teismą ji stabdo Gedimino kalno gelbėjimo darbus, sulaukė antausio.
Vilniaus apygardos teismas prieš savaitę priėmė muziejui nepalankų sprendimą. Atrodytų, kad baigus bylinėjimąsi kalno tvarkybos darbus būtų galima tęsti, tačiau kitas rangovas – bendrovė „Maspro“, turėjęs dar praėjusių metų spalį pristatyti projektą, vėluoja.
Negana to, LNM svarsto galimybę skųsti jam nepalankų sprendimą. Tad užsitęsus bylos nagrinėjimui kalnui pavasarį kiltų naujų grėsmių. Juolab kad ir žiema, kai nėra nuolatinio įšalo, – nepalankus metas.
Priteisė grąžinti skolą
Praėjusiais metais LNM nutraukė sutartį su „Hidroterra“, nes ji nesutiko koreguoti kalno tvarkybos projekto ir gauti papildomus leidimus. Dėl to ginčas persikėlė į teismą.
Teismas ne tik priėmė „Hidroterrai“ palankų sprendimą, bet ir nusprendė iš LNM priteisti per 525 tūkst. eurų skolą, beveik 60 tūkst. eurų delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.
„Mūsų pozicija – kad Vilniaus apygardos teisme priimtas sprendimas yra tik tarpinis ir ne galutinis. Aplinkybės buvo tokios, kad muziejus neturėjo kitos galimybės, kaip tik nutraukti sutartį: kontroliuojančios institucijos – Centrinė projektų valdymo agentūra ir Statybos inspekcija – aiškiai pasakė, kad muziejus, vykdydamas darbus pagal esamą projektą, bus nubaustas už nelegalias statybas ir neteks numatytų ES lėšų darbams.
Į šias pastabas muziejus privalėjo atsižvelgti, bet rangovas atsisakė koreguoti projektą ir gauti papildomus leidimus pagal šių institucijų išaiškinimą“, – komentavo LNM direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.
LNM kartu su kontroliuojančių institucijų atstovais spręs, ar skųsti teismo sprendimą. LNM tikino, kad bet kokiu atveju pagrindinis tikslas yra kuo greičiau pradėti kalno tvarkymą.
Pasirašė naują sutartį
Tačiau tai – tiktai žodžiai. Nors teismas pagaliau patvirtino, kad Gedimino kalną LNM gali tvarkyti remdamasis jau turimais leidimais ir jie yra galiojantys, darbai nevyksta. Beje, leidimus dar 2020-aisiais suteikė Kultūros paveldo departamentas.
O pernai vasarį LNM teigė, kad negali tvarkyti Gedimino kalno, kol nėra teismo sprendimo.
Vis dėlto gegužės mėnesį LNM sudarė sutartį dėl Gedimino kalno tvarkymo projekto parengimo su bendrove „Maspro“. Šiame viešajame pirkime dalyvavo vos vienas tiekėjas, su kuriuo LNM sudarė 717 tūkst. eurų sutartį.
Pagal sutartį „Maspro“ iki 2022 metų spalio turėjo parengti projektą dėl Gedimino kalno tvarkymo. Tai iki šiol nėra padaryta.
Reikia statybos leidimo?
LNM ginčas su „Hidroterra“, vėliau virtęs bylinėjimusi, kilo dėl to, kad įmonės atstovai laikėsi nuomonės, jog paveldosaugos objektui reikia tik tvarkybos leidimų, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kitos institucijos tvirtino, kad daliai darbų – Aukštutinės pilies pamatams sutvirtinti – būtinas ir statybos leidimas.
Projektuotojai aiškino, kad UNESCO saugoma teritorija – ne Fabijoniškės, joje jokie statybos darbai negalimi.
Nors naujasis projektuotojas bendrovė „Maspro“ sutvarkymo projektą parengė, jo derinimas ir tvirtinimas įstrigo, nes atsakingi specialistai suabejojo kai kuriomis procedūromis.
„Maspro“ atstovai nepanoro paaiškinti padėties.
LNM atstovės Jurgos Strimaitienės žodžiais, pagal optimistinį scenarijų pavasarį turėtų prasidėti rangos darbai Gedimino kalno pietrytinės dalies gynybinės sienos ir Kunigaikščių rūmų pamatams tvirtinti.
Praėjusiais metais – dvi nuošliaužos
Kad Gedimino kalno būkle reikia kuo skubiau susirūpinti, liudija praėjusių metų incidentai. Anksčiau nuošliaužų nebuvo nuo 2017 metų.
Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po nepalankių orų nauja nuošliauža užfiksuota 2022-ųjų vasarį.
Birželį kalno šiaurės rytiniame šlaite po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus užfiksuota dar viena nuošliauža.
Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017-ųjų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Galiojanti ekstremalioji situacija įpareigoja LNM nedelsiant reaguoti į bet kokius kalno šlaituose vykstančius pokyčius.
Juos iš anksto užfiksuoti leidžia nuolatinė fizinė apžiūra ir veikianti šlaitų poslinkių bei statinių posvyrių stabilumo stebėjimo sistema.
