Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens monitoringo
poskyrio vedėja Jurga Arustienė BNS sakė, kad gruntinis vanduo,
nuo kurio priklauso vandens lygis šuliniuose, daugumoje vietų
atsistatęs, tačiau prognozuoti, koks jis bus ateinančiais
mėnesiais, ji nesiėmė, sakydama, kad tai pirmiausia priklauso nuo
kritulių kiekio, kurį turi prognozuoti sinoptikai.
„Daugumoje rajonų atsistatė, jeigu bendrai pažiūrėsime,
tiktai liko pati šiaurinė Lietuva ir pati rytinė Lietuva. Jeigu mes
vertiname pagal mūsų postus (matavimo stotis), šiaurėje būtų
Biržai, Aunuvėnai, rytuose – Dūkštas ir Švenčionys. Tai
teritorijos, kur vanduo yra žemiau už vidutinį kovo mėnesiui
būdingą lygį. Visur kitur yra artima ar net aukščiau už
vidutinį lygį“, – sakė ji.
Šių metų kovą gruntinis vanduo aukščiau vidutinio
daugiamečio lygio slūgsojo Raseiniuose, Tauragėje, Kybartuose,
Utenoje.
J.Arustienės teigimu, pastarąjį dešimtmetį gruntinio vandens
lygis labiausiai buvo kritęs 2006 ir 2014-2015 metais. Tačiau kai
kuriais metais buvo fiksuojamas ir aukštesnis nei įprasta jo lygis.
„Perteklius ar trūkumas gali augmenijai turėti įtakos, ypač
sodinukams, kurie dar neprisitaikę, jie gali žūti“, – pasakojo
Lietuvos geologijos tarnybos atstovė.
Ši tarnyba matuoja gruntinio vandens lygį 20-yje postų visoje
Lietuvoje.
„Mes turime omeny pirmą po žeme slūgsantį sluoksnį, kurį
matome šuliniuose, iš dalies gruntinis vanduo maitina upes, nors tai
priklauso nuo regiono: lygumose paprastai iš požemio į upes priteka
mažiau, o aukštumose, smėlinguose regionuose, gruntinis vanduo
sudaro nemažą dalį ir paviršinio vandens“, – aiškino
J.Arustienė.
Anot Lietuvos geologijos tarnybos, 2015 metų antrąjį pusmetį
vidutinis mėnesinis gruntinio vandens lygis buvo žemesnis už
daugiametį vidutinį lygį. Gruntinio vandens lygio kilimas
prasidėjo tik gruodžio mėnesį.
