„Kauno stotyje yra nustatyta kylanti oro temperatūra. Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio beveik kiekvienų metų oro temperatūra pasižymi teigiamais nuokrypiais. Vadinasi, beveik kiekvieni metai yra vis šiltesni nei klimato norma“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyresnioji meteorologė Viktorija Mačiulytė.
Kaip rodo Kauno meteorologijos stotyje surinkti duomenys, 20 pastarųjų metų Kaune kone kasmet vidutinė metinė temperatūra buvo aukštesnė, nei nustatyta norma.
Sparčiau šyla žiemos
Temperatūros matavimų duomenys atskleidžia, kad sparčiau šyla ne vasaros, bet žiemos.
„Intensyvus metinės oro temperatūros kilimas prasidėjo 1970 m., nors ir buvo pertrauktas kelių svyravimų. Patys šilčiausi metai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje buvo 2015 m.
Tačiau, atsižvelgiant į 2016 m. tendencijas, gali būti, kad šiais metais pasieksime dar vieną rekordą“, – aiškino klimatologė.
Ji pasakojo, kad, Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, šių metų birželis buvo 14-tas iš eilės mėnuo, kai registruojama aukščiausia to mėnesio visos Žemės oro temperatūra.
Šiemet birželį Kaune vidutinė mėnesio temperatūra taip pat viršijo normą. Ji siekė 17,2 laipsnio, nors 1981–2010 m. vidurkis yra 15,7 laipsnio.
Nors Lietuvoje ši tendencija nepastebima, pasaulyje kiekvieno mėnesio vidutinė temperatūra vis aukštesnė nei to mėnesio XX a. vidurkis.
Pastarasis mėnuo, kai vidutinė temperatūra neviršijo XX a. vidurkio, buvo 1984 m. gruodis. Todėl šių metų birželis yra 378-tas mėnuo, šiltesnis nei XX a. vidurkis.
Mažiau sniego, daugiau liūčių
Ateities prognozės liūdnos. „Net jei dabar sustabdytume dujų išmetimą į atmosferą, temperatūra vis tiek kiltų, klimato kaita vyktų, nes klimato sistema yra inertiška, ir stabilizuotųsi tik po kurio laiko“, – sakė V.Mačiulytė.
Kaip tai paveiks Lietuvos ir kauniečių gyvenimą? Prognozuojama, kad žiemą mažės sniego, daugės lietaus ir šlapdribos.
Mažesnis sniego sluoksnis ir įšalas gali pakenkti žemdirbystei. „Žiemkenčiai turi būti užkloti sniegu. Jei jo nebus, žiemkenčiai iššals“, – aiškino V.Mačiulytė.
Keisis ne tik žiemos. „Šiltuoju metų laiku dažnės intensyvių liūčių, po kurių gali būti periodai be lietaus, – didėja klimato ekstremalumas“, – aiškino klimatologė.
Specialistę tai verčia susimąstyti. „Dažniau pagalvoju, kaip nebeprisidėti prie taršos. Atliekų rūšiavimas, perdirbimas, važinėjimas viešuoju transportu ar dviračiu – visa tai sumažina anglies dvideginio išmetimą į aplinką“, – sakė specialistė.
Alino kaitra ir škvalai
Kauniečiai galėtų ginčytis – koks klimato atšilimas, kai toks vėsus ir lietingas rugpjūtis? Tačiau sinoptikė Vida Ralienė siūlė neskubėti nurašyti meteorologijos duomenų ir klimatologų prognozių.
„Lietingesnė ši vasara todėl, kad virš Atlanto aktyviau susidaro ir mūsų šalies link slenka ciklonai. Kauniečiams tokie orai galbūt atrodo neįprasti, nes pernai rugpjūtis buvo sausas ir labai šiltas. Tarkime, rugpjūčio 8 dieną buvo 35,3 laipsnio karščio – pati aukščiausia temperatūra, kada nors Kaune išmatuota rugpjūčio mėnesį“, – aiškino sinoptikė.
Labai šiltas ir audringas rugpjūtis buvo ir 2010 metais. Mėnesio viduryje kelias dienas temperatūra kilo iki 31–34 laipsnių karščio. Prieš tai Kauno regioną siaubė didelis škvalas, pakaunėje vėjo greitis siekė 30 km/val.
„Buvo padaryta didžiulių nuostolių Kauno botanikos sodui, gyventojams. Skaudžiausia, kad gamtos stichija nusinešė ir žmonių gyvybių, kai kuriuos sužeidė. Buvo karšta, savaitgalis, žmonės nuo kaitros slėpėsi palapinėse, po medžiais. Užėjus škvalui tie medžiai lūžo“, – prisiminė V.Ralienė.
Vasarą šilčiau, bet drėgniau
Be šylančio klimato, Kauno orams daug įtakos turi ir Kauno marios. Jos pamaitina debesis. Oras nevienodai įšyla virš vandens, virš žemės ir virš betoninio miesto. „Tai duoda stimulą formuotis debesims ir nemaloniems reiškiniams“, – sakė sinoptikė.
Lietuva pagal klimatą yra skirstoma į keturis rajonus – Pajūrio, Žemaičių, Vidurio žemumos (su Kaunu) ir Pietryčių aukštumų.
Kaunas yra lygumoje, tai taip pat daro įtaką klimatui bei orams. Pavasarį Kaune orai truputį greičiau sušyla nei Vilniuje ar Aukštaitijoje. Vidutinė metinė temperatūra šiame regione aukštesnė nei greta esančiuose.
Kaunas pasižymi ir tuo, kad iš vakarų ir pietvakarių yra atviras jūros masėms nuo Baltijos. Žiemą jūra šildo, todėl ir žiemą Kaune šiek tiek šilčiau nei aplinkiniuose regionuose.
Vidutinis metinis kritulių kiekis Kauno regione yra vienas mažiausių. Aplink esančios aukštumos sulaiko ateinančius kritulius.
Tačiau vasarą ši taisyklė negalioja. Pietinės oro masės dažnai neša audras ir didelį kritulių kiekį. Dėl to vasaros mėnesiais Kaune lyja šiek tiek daugiau nei kaimyniniuose regionuose.
Kauno meteorologijos stotis yra viena iš septynių Lietuvoje, kuri teikia duomenis užsienio šalims.
Kaune matuoja daugiausia
„Duomenys keliauja į pasaulinius meteorologinius duomenų bankus, iš kur tą informaciją gali paimti ir kitų šalių tarnybos ar mokslininkai. Jie naudojami vertinant globalų klimato šiltėjimą, sudarant ilgalaikes kelių mėnesių prognozes“, – aiškino V.Ralienė.
Kaune meteorologijos stotis įkurta XIX amžiaus pabaigoje. Ji buvo viena pirmųjų šalyje. „Kuo ilgiau vienoje stotyje stebimi orai – temperatūra, kritulių kiekis ir kita – tuo ilgiau galima sekti, kaip klimatas keičiasi. Kai turi šimto metų ar ilgesnius stebėjimus, duomenys yra kur kas patikimesni. Dėl to pasaulinės organizacijos ragina nekaitalioti stočių vietų“, – pasakojo sinoptikė.
Ilgesnę orų stebėjimo istoriją nei Kaune Lietuvoje turi tik Vilnius, kur universiteto darbuotojai orus pradėjo stebėti 1777 metais. Jie matavo temperatūrą.
Palyginti su kitomis šalies stotimis, Kaune matuojama daugiausia elementų. Fiksuojama saulės spinduliuotė, ultravioletinių spindulių kiekis, ozono sluoksnis. „Sinoptikai kasdieniame darbe tų duomenų nenaudoja, bet jie yra labai svarbūs būtent atmosferos būklei stebėti ir tolimesnėms prognozėms sudaryti“, – aiškino V.Ralienė.
Anksčiau Kauno meteorologijos stotis vienintelė Lietuvoje atlikdavo atmosferos radijo zondavimą, kai į orą paleidžiamas zondas su balionu.
Jis kildamas siųsdavo informaciją apie temperatūrą, drėgmę ir vėją. Zondai pakildavo iki 30 km.
„Tai – brangu. Pastaraisiais metais šiuos tyrimus specialistai atlieka tik labai retais atvejais, kai numato, kad artėja ekstremalūs, pavojingi reiškiniai. Šių mūsų stebėjimų pasigenda kitos šalys, kurios juos naudodavo orams prognozuoti ir klimato kaitai vertinti“, – sakė sinoptikė.
Atnaujinama iš tinklalapių
Paklausta, kodėl internete patikrinus skirtingų svetainių informaciją apie orus Kaune pateikiami skirtingi duomenys, specialistė paaiškino: „Į daugelį interneto svetainių duomenys patenka ne iš mūsų ir net ne iš aplinkinių šalių hidrometeorologijos tarnybų. Einama pačiu paprasčiausiu keliu, kai informacija imama iš JAV tinklalapių, kurie pateikia skaičiavimo rezultatus ir pateikia viešai. Tereikia mokėti juos gerai pateikti ir galima nemokamai rodyti.“
Kauno meteorologijos įdomieji faktai
Pirmieji meteorologiniai stebėjimai Kaune atlikti 1834 m. prie bajorų mokyklos įrengtoje aikštelėje. Stebėtojai aprašydavo, ką mato: lyja, sninga, saulė šviečia.
Nuo 1892 m. matavimus atliko meteorologijos stotis, įkurta rytiniame miesto pakraštyje, prie geležinkelio stoties.
Kauno hidrometeorologijos stotis Noreikiškėse veikia nuo 1975 m.
Pirmosios orų prognozės Lietuvoje pradėtos sudarinėti būtent Kaune. 1926 metų vasario 1 dieną pirmasis sinoptikas Steponas Olšauskas apie rytdienos Lietuvos orus rašė: „Debesuota, temperatūra aplink nulį.“ „Mūsų turimais duomenimis, tai pasitvirtino, tokie orai ir buvo“, – sakė sinoptikė V.Ralienė.
Pirmoji radijo stotis, kuri Pirmosios Respublikos laikotarpiu pradėjo skelbti orų prognozes, buvo Kauno radiofonas.
