Profesorė tikina, kad žiedų grožis ir kvapas neleidžia pamiršti fakto, kad gėlių auginimas yra itin taršus procesas – sunaudojama nemažai energijos jų transportavimui. Taip pat didieji augintojai neišsiverčia be sintetinių trąšų. O jos, L. Česonienės teigimu, teršia vandens telkinius.
„Gėlių auginimas reikalauja labai daug energijos. Jų transportas irgi sukuria labai daug šiltnamio efekto dujų. Iš tikrųjų, yra labai netvaru ir nedraugiška aplinkai. Teko būti Olandijoje pernai metais, tulpių žydėjimo metu – iš tikrųjų, buvo labai gražu, labai džiugino.
Bet kaip ekologė – irgi buvo labai baisu, nes suprantu, kiek yra sunaudojama sintetinių trąšų ir kur tos trąšos nukeliauja. Olandija yra žemiau jūros lygio ir didelė dalis [teršalų] iš karto patenka į gruntinius vandenis, kurie yra labai aukštai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ aiškino mokslininkė.
VDU ŽŪA dėstytoja pastebėjo, kad nepaisant to, kad žmonės jau augina ekologišką maistą, visgi, kol kas pasaulyje nėra sukurta būdo, kaip ekologiškai auginti gėles.
„Ekologiško gėlių auginimo kol kas dar nėra, tos gėlės yra labai tręšiamos, purškiami chemikalai, pesticidai. Mes net ir lauke auginamos rožės neužauginsime, kol nepatręšime, neapipurkšime nuo visokių vabalų – kas teršia aplinką. Ateityje, aš labai tikiuosi, kad bus ir gėlininkystė ekologiška, tai įmanoma“, – vylėsi pašnekovė.
Kol gėlių auginimas išliks itin taršus procesas, profesorė ragina ieškoti tvaresnių alternatyvų jas dovanojant. Pavyzdžiui, artimuosius nustebinti ne skintomis, bet vazoninėmis gėlėmis. Taip pat dažniau pasirinkti vietinės kilmės, o ne atvežtinius žiedus. Be to, pažymėjo L. Česonienė, labai svarbus ir sąmoningas žmonių elgesys.
„Nepirkite labai daug gėlių, kartais vienas žiedas, trys tulpės gali lygiai taip pat nudžiuginti kaip ir šimtas rožių. Aišku, ta emocija yra labai svarbi, bet jūs pagalvokite, kiek buvo sunaudota vandens, kiek buvo sunaudota energijos užauginti šioms gėlėms“, – pasakojo VDU mokslininkė.
Tuo metu floristė Gabrielė Černiauskaitė sako, kad vis daugiau gėlių pardavėjų Lietuvoje stengiasi ieškoti ekologiškesnių sprendimų savo kasdieniame darbe. Ji antrino profesorei L. Česonienei – daug dalykų priklauso nuo žmonių pasirinkimų. Todėl ji tikina visada paklausianti klientų, ar pirktas gėles tikrai reikia rišti į spindintį popierių ir pan.
„Ar pakuoti, ar ne – visada atsiklausiame žmonių apskritai, ar puokštę pakuoti į popierių. Galbūt to nereikia, nes gėlės jau pačios iš savęs yra gražios, tai kam dar jas sukti į kažką papildomo?“, – kėlė klausimą G. Černiauskaitė.
„Jauni žmonės labiau atsigręžia į ekologiją ir bando prie to pratintis. Vyresnio amžiaus žmones yra šiek tiek sunkiau pakreipti į tą pusę ir paaiškinti jiems, pasiūlyti nepakuoti į plastiką, pavyzdžiui, vienos rožės. Bet labai net nepavyksta jų atkalbėti apskritai, sako – ne, man reikia. Tada pakuoji. Jeigu klientas nori, nesielgiame taip, kad nenorėtumėme ir negalėtumėme. Tada supakuojame, bet stengiamės kažkaip prieiti prie to. Deja, būna visokių atvejų“, – apgailestavo pašnekovė.
Klausiama, ar klientai dažniau renkasi, VDU ŽŪA profesorės teigimu, tvaresnes alternatyvas – vazonines gėles ar vietinius, laukinius žiedus – floristė teigė, kad vis dar išlikęs įprotis dažniau dovanoti skintų gėlių puokštes. Be to, G. Černiauskaitė antrino L. Česonienei, kalbėdama apie sąmoningą pasirinkimą įsigyti mažiau gėlių.
„Ne visada mums reikia to didžiulio kiekio. Ir apskritai, rožė yra viena neekologiškiausių gėlių, žiūrint pagal auginimą – jai reikia daugiausiai išteklių. Tai mes patys stengiamės ir tų rožių kažkaip ko mažiau parduoti, dažniausiai turime vieną rūšį. Ir daugiau renkamės, kiek tai įmanoma, tvaresnes gėles – jos tebūnie ir atvežtinės, bet vis tiek yra tam tikra skirtumas“, – patirtimis dalijosi floristė.
Vis dėlto, G. Černiauskaitė pastebėjo, kad prasidėjus šiltajam sezonui, vis dažniau atsigręžiama į vietines, laukines gėles.
„Mes labai džiaugiamės, kai prasideda sezonas – jau nuo vėlyvo pavasario turime savus tiekėjus, vietinius. Tai net nereikia iš kito Lietuvos galo vežti – tai visiškai tas ekologiškumas dar labiau sutvirtėja. Tada puokštes rišame praktiškai vien iš to, ką randame aplinkui“, – teigė ji.
„Man atrodo, mus, žmones kitaip veikia kitaip tie augalai, kurie yra šalia mūsų. Jie kitą energija visai turi. Tai skatiname labai atsigręžti pirmiausia tam, ką turim po kojom, o tada žiūrėti į kitus kraštus ir dairytis kažko, kas pas mus neauga“, – diskusiją apibendrino pašnekovė.
