Vandenynuose fiksuojamos karščio bangos naikina koralinius rifus kur kas greičiau nei manyta anksčiau, rodo naujausio tyrimo duomenys.
Mokslininkai jau ilgą laiką žinojo, kad dėl visuotinio atšilimo kylanti temperatūra pasaulio vandenynuose gali smarkiai pakenkti rifams. Koralams ypač kenkia taip vadinamas „balinimo“ procesas, kai pakilusi vandens temperatūra sunaikina spalvotus dumblius, kurie dengia koralus ir aprūpina juos maisto medžiagomis.
Anksčiau manyta, kad pasikartojantys „išbalinimai“, kaip tie, kurie smogė Australijos Didžiajam barjeriniam rifui 2016 ir 2017 m., per kelis mėnesius ar metus gali visiškai sunaikinti koralą, o vandens temperatūrai vėl sumažėjus, koralams gali pavykti atsistatyti.
Vis dėlto, naujausias mokslininkų tyrimas parodė, kad smarkios karščio bangos gali suardyti koralo kalcinio skeleto struktūrą. Tokiu atveju organizmas žūva per kelias dienas ar savaitę.
„Šios karščio bangos sukelia ne tik balinimo procesą, iš tikrųjų, dėl jų jau miršta pats gyvūnas – koralas“, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkė, viena iš tyrimo autorių Tracy Ainsworth.
Tyrime, kurį atliko mokslininkai iš Jungtinės Karalystės, Australijos ir JAV, kompiuterinės tomografijos būdu buvo skenuojami koraliniai rifai ir vertinamas ekstremalių karščių poveikis jiems.
Australijos Jameso Cooko universiteto mokslininkas Scottas Heronas tikino, kad itin spartus koralų skeleto struktūros nykimas karštyje jį labai nustebino.
„Klimatologai kalba apie nežinomas nežinomybes – dalykus, kurių mes negalėjome numatyti, remdamiesi dabartinėmis žiniomis ir patirtimi. Šis atradimas yra būtent toks. Dabar, jau suprasdami šį poveikį koralams, turime klausti savęs, kiek dar yra tokių nežinomų klimato kaitos nežinomybių, kurios gali dar greičiau ir dar labiau pakenkti koraliniams rifams“, – kalbėjo S. Heronas.
Milžiniški 2016-2017 m. koralų „išbalinimai“ paveikė maždaug pusę Didžiojo barjerinio rifo, besitęsiančio 2 300 km į rytus nuo Australijos.
