„Žmonės pradėjo skųstis, kad atnešus į vaistines naudotus švirkštus, juos liepia mesti į šiukšlių kibirą ar konteinerį, kaip ir vitaminus ar papildus, nes nepriima. Net aktyvuotos anglies nepriima“, – BNS sakė V.Vingrienė.
Vaistinių atstovai iniciatyvai nepritaria.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Dangutės Mikutienės teigimu, už pasenusių vaistų priėmimą ir naikinimą vaistinės gauna kompensaciją iš biudžeto.
Pasak jos, įpareigojus priimti vitaminus ir papildus kiltų problemų dėl sandėliavimo, tuo tarpu švirkštams taikomi griežtesni reikalavimai, nes jie laikomi pavojinga atlieka.
„Švirkštai yra pavojinga atlieka ir jų tvarkymo reguliavimas visai kitoks. Mes jų negalime priimti“, – BNS kalbėjo D.Mikutienė.
Anot V.Vingrienės, vaistinėse reikėtų tik pastatyti specialią dėžę naudotiems švirkštams, o juos galėtų išvežti valstybės valdoma įmonė.
„Žmonės juos patys atnešę į ją sumestų, vaistinių darbuotojams prie jų liestis nereikėtų. Paskui „Toksikos“ (valstybės valdomos pavojingų atliekų deginimo gamyklos – BNS) atstovai atvažiuoja, surenka tas dėžutes“, – aiškino V.Vingrienė.
Parlamentarė sako, kad piliulių, kapsulių ir tablečių sudėtyje yra cheminių junginių, kurie daro daugiau žalos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Didelę grėsmę seni vaistai kelia vaikams, konteineriuose besikuičiantiems benamiams. Ji įspėja, kad į nuotekų sistemą patekę vaistai tirpsta ir gali patekti į aplinką, užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2015 metais surinkta 5,8 tonos pasenusių vaistų, 2016 metais – dvigubai daugiau (12,9 tonos).
