Vis dėlto, 10 metų saulės jėgaines stebintis Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto tyrėjas Rokas Valančius pastebi, kad Lietuvoje saulės elektrinė, pavyzdžiui, liepos mėnesį paprastai pagamina beveik 10 kartų daugiau energijos nei sausį. Tačiau šiemet rekordinis buvo gegužės mėnuo.
Fotomoduliai padeda daržovėms neperkaisti
KTU Elektros ir elektronikos fakulteto mokslininkas prof. Saulius Gudžius teigia, kad saulės elektrinių sistemos, kurias sudaro saulės fotomoduliai, inverteriai, tvirtinimo sistemos ir kiti komponentai, aplinką veikia teigiamai, nes pagamina energijos daugiau, negu jos reikia šių sistemų pagaminimui.
„Saulės elektrinių įrengimui nereikalinga speciali teritorija, jos dažniausiai įrengiamos nenaudojamuose žemės plotuose, ant pastatų sienų ar kitų konstrukcijų, todėl netrukdo vystytis augalininkystei ar kitoms aplinkai draugiškoms veikloms. Karštose vietovėse augalininkystė ir saulės energetika vis labiau vystomos kartu, o tokios sistemos vadinamos „Agrosolar“. Daržovėms, kurioms nėra reikalinga intensyvi saulės šviesa, naudojama saulės pridengimo fotomoduliais sistema, kuri užtikrina, kad jos neperkaistų”, – pasakojo S. Gudžius.
Pasak S. Gudžiaus, palyginus visas technologijas elektrai gaminti, galima teigti, kad elektros energijos gamyba iš saulės yra viena iš labiausiai draugiškų aplinkai. Toliau seka vėjo energetika, bangavimo energetika ir geoterminė energetika. Hidroelektrinių energija taip pat laikoma atsinaujinančia, tačiau S. Gudžius teigia, kad jų poveikis gamtai yra didesnis, nes tenka keisti upių baseinus ir vagas.
Svarbu ir perdirbti kuo efektyviau
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros tyrėjas Giedrius Šiupšinskas mano, kad didžiausią poveikį aplinkai saulės energetika turi tuo metu, kai moduliai yra gaminami. Tiesa, gamybos stadijos neišvengia jokia technologija. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į jų perdirbimą.
„Saulės jėgainės neišskiria dūmų ar pavojingų skysčių, neturi judančių dalių, todėl jos aplinkos neigiamai neveikia. Poveikį matysime po 15-20 metų, kai reikės utilizuoti atitarnavusius fotomodulius. Paprastai jiems suteikiama 5 metų garantija. Žinoma, jie gali tarnauti ilgiau, bet kasmet mažės efektyvumas. Dažniausiai moduliai gaminami iš kristalinio silicio. Jį galima išlydyti, perdirbti ir vėl panaudoti, kaip ir kitą metalą. O per 15-20 metų gal atsiras ir dar efektyvesnių sprendimų ar įrenginių”, – svarstė G. Šiupšinskas.
S. Gudžius pridūrė, kad šiuo metu vyksta keli projektai, kurių tikslas – kuo efektyviau perdirbti saulės fotomodulius. Pirmieji rezultatai parodė, kad kristalinio silicio saulės elementų perdirbimas yra galimas ir sėkmingas, o perdirbus visą fotomodulį, bus galima užtikrinti visišką komponento „žalumą“.
Atsinaujinantiems ištekliams – vis didesnis dėmesys
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjas Tomas Aukštinaitis priminė, kad gyventojai yra skatinami naudoti įvairius atsinaujinančius išteklius ir taip prisidėti prie aplinkos taršos bei klimato kaitos poveikio mažinimo.
„Saulės energetika – atsinaujinančius išteklius naudojanti technologija, kuri lyginant su įprastinį kurą naudojančiomis technologijomis, leidžia ženkliai sumažinti poveikį aplinkai ir švelninti klimato kaitos padarinius. Atsinaujinančių išteklių projektai Lietuvoje yra remiami finansiškai valstybės lėšomis. Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat skatinami diegti saulės energiją naudojančias technologijas daugiabučiuose, individualiuose namuose, visuomenės paskirties pastatuose – mokyklose, darželiuose, ligoninėse ir kitur. Kaip pavyzdį galima paminėti Vilniaus ir Kauno klinikų projektus, kai ant klinikų stogų buvo įrengtos 279 kW ir 717,5 kW galios saulės jėgainės, kurios per metus sumažins į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekį 620 tonų”, – pabrėžė T. Aukštinaitis.
Daugėja saulės jėgainių, įrengiamų ant daugiabučių stogų. Sostinėje, Antakalnyje esančio senos statybos gyvenamojo namo gyventojai saulės kolektorių pagamintą energiją naudoja vandens šildymui ir taip nemažai sutaupo. Naujas daugiabutis su saulės jėgaine pastatytas ir Bajorų gyvenamajame rajone, jame gyvenantys žmonės mažiau moka už komunalines paslaugas, ir dar uždirbą, nes dalį energijos parduoda. Saulės jėgaines ant daugiabučių stogų galima pamatyti ir kituose miestuose – Ukmergėje, Kaune, Panevėžyje ir kt.
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje yra numatyta, kad ne mažiau nei 80 proc. mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos 2050 metais turės būti pagaminta iš atsinaujinančių išteklių.
