Geležingą vandenį įmanoma atpažinti
Jei geležies koncentracija vandenyje viršija normą, tą suprasti įmanoma net ir be vandens tyrimų – erzina metalo kvapas ir skonis, tokio vandens spalva oranžinė arba rudai raudona.
Nors kai kurie geležies pertekliaus vandenyje problemą sprendžia paprastai – maistui gaminti pirkdami vandenį buteliuose, yra kur kas paprastesnis ir taupesnis būdas – įsirengti vandens nugeležinimo filtrus. Tik tuomet vien nuojautos, kokie filtrai reikalingi, nepakaks – būtina atlikti išsamius vandens tyrimus.
Paprastai nurodoma, kad jei geležies koncentracija vandenyje yra didesnė nei 0,2 mg / l, jau reikalingas vandens nugeležinimo filtras.
Geležies nuosėdos ilgainiui kaupiasi vamzdžiuose ir buitinės technikos prietaisuose – šiuos tenka dažniau remontuoti.
Naudojant geležingą vandenį maistui ir gėrimams gaminti, gali pakisti maisto produktų spalva, kai kurie produktai gali pajuoduoti, o jų skonis priminti metalą.
Naudojant daug geležies turintį vandenį, ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, vonios kambario įrangos ar išskalbtų audinių, atsiranda rausvai rudų dėmių, kurioms pašalinti gali prireikti kantrybės ir daugiau buitinės chemijos priemonių.
Geležingas vanduo turi įtakos odai ir plaukams. Dėl didelės geležies koncentracijos vandenyje naudojamos priemonės mažiau efektyvios, ant odos bei plaukų gali likti jų likučių, dirginančių ir išsausinančių odą bei plaukus, kol šie tampa labiau pažeidžiami.
Filtrą pasirinkti – atsakingas darbas
Vandens nugeležinimo filtras – išeitis naujakuriams, sprendžiantiems dilemą, ką daryti, kad jų naudojamo vandens kokybė pagerėtų. Vandens nugeležinimo filtrai padeda pašalinti ne tik vandenyje esantį geležies perteklių, bet ir manganą, amonį, arseną, naikina supuvusio kiaušinio kvapą.
Jei buvo įrengtas vietinis požeminio vandens gręžinys, šį darbą atlikusi bendrovė įprastai pateikia ir atliktų vandens tyrimų rezultatus. Jei tyrimų ataskaitos nėra, juos būtina atlikti, tik tuomet remdamiesi rezultatais specialistai gali rekomenduoti tinkamus vandens nugeležinimo filtrus.
Sostinėje veikiančios bendrovės „LT Aqua“, kurios specializacija – vandens valymo įrenginių, nugeležinimo, vandens minkštinimo filtrų parinkimas, įrengimas ir priežiūra, specialistai gali ne tik atlikti vandens tyrimus, bet ir parinkti filtrus, pritaikytus konkrečios šeimos poreikiams.
Bendrovė dirba visoje Lietuvoje: mėginį, reikalingą vandens tyrimams, gali paimti tiesiog kliento namuose ir pristatyti į laboratoriją, atvykę specialistai rekomenduos vietą, reikalingą vandens nugeležinimo filtrui įrengti – pasiruošimas iš anksto padės sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
Jei vandenyje geležies kiekis tik šiek tiek viršija normą, „LT Aqua“ specialistai gali rekomenduoti modifikuotą vandens minkštinimo filtrą, kuris iš vandens valys geležį, sykiu minkštins vandenį. Jeigu vandenyje yra ištirpusio arseno, sieros vandenilio, tuomet rekomenduojama rinktis atskirą vandens nugeležinimo filtrą.
Vandens nugeležinimo filtrai gali būti oksidaciniai (naudodami aeracijos principą surinkti vandenyje ištirpusią dvivalentę geležį, sieros vandenilį, manganą, mechanines priemaišas) arba reagentiniai (naudodami specialų užpildą, kurio paviršius aktyvuojamas kalio permanganato tirpalu, surenka vandenyje ištirpusią dvivalentę geležį, manganą).
Nors dažniausiai naudojami įsirengus nuosavą vandens gręžinį, praverčia ir jei vandentiekio vanduo name ar bute yra itin geležingas.
Kenkia ne tik geležies perteklius
Į bendrovės „LT Aqua“ komandą įprastai kreipiasi naujakuriai, įsirengę vietinį vandens gręžinį. Bendrovės vadovas Laimis Kavaliauskas nesistebi – kone 90 proc. jų reikalingi vandens nugeležinimo ar kiti filtrai.
Taip pat dažnai kaip ir geležis, vandenyje normas viršija ir manganas. Jis savo savybėmis primena geležį, todėl šalinamas kartu su ja. Paprastai tam pasitelkiamas aeracijos principas, kuomet geležies junginiai yra aeruojami, t. y. geležis oksiduojama oru.
Šio proceso metu tirpūs dvivalentės geležies junginiai paverčiami mažai tirpiu trivalenčiu geležies hidroksidu, kuris galiausiai pašalinamas filtracijos būdu.
Jei vandenyje mangano per daug, taip pat jaučiamas metalo skonis, ant vonios įrangos paviršių lieka tamsių apnašų, stovinčio vandens paviršiuje susidaro dėmėtų plėvių, dėl reakcijos su plovikliu, pajuoduoja indaplovės vidus.
2017-ųjų rugpjūčio mėnesį įsigaliojo higienos norma HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Geriamas vanduo turi atitikti šios higienos normos reikalavimus. Atliekant gręžinio vandens cheminį tyrimą įprastai tiriamas geležies ir mangano, kurio perteklius kenkia vidaus organams, kivaekis, nitritų ir nitratų, amonio, chlorido, sulfato kiekiai, vandens pH vertė, drumstumas, spalva ir kiti elementai.
Pataria pasidomėti ne tik kaina
Pasak L. Kavaliausko, bene pagrindinė naujakurių daroma klaida – vandens kokybe šie susirūpina per vėlai. Statantieji ar įsirengiantieji namus apie vandens filtrus turėtų pagalvoti kuo anksčiau – nedelsti atlikti vandens tyrimus ir apgalvoti, kur vandens nugeležinimo ar kitas filtras galėtų būti įrengtas.
Katilinėje ar kitoje patalpoje įprastai numatoma vieta šildymo įrangai, skalbimo mašinai, vieta daiktams laikyti, o vandens filtrams jos nebelieka. Kartais specialistams tenka gerokai pasukti galvą, kaip reikiamą įrangą sutalpinti, ypač jei jos reikia galingesnės, vadinasi, ir daugiau vietos užimančios.
Pradėjus rūpintis per vėlai, nebūna numatyta elektros instaliacija, kanalizacija ar nubėgimo trapas.
„Būna, žmonės įsikrausto gyventi, atsuka maišytuvą, iš jo bėga rudas vanduo, tuomet ima domėtis filtrais. O plytelės tik ką suklijuotos, santechnika išvedžiota. Tokiu atveju filtrus daug sudėtingiau sumontuoti patogioje vietoje ir užtikrinti, kad jie nepriekaištingai valytų vandenį“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Tiems, kurie planuoja įsirengti vandens nugeležinimo ar kitus filtrus, L. Kavaliauskas primena: pasidomėkite ne tik kaina, bet ir įmonės, į kurią planuojate kreiptis, rekomendacijomis, dydžiu, įvaizdžiu bei siūlomomis paslaugomis.
„Būna nekompetentingi specialistai nepataria rinktis galingesnių vandens mikštinimo filtrų, kurie valytų ir geležį, ir taip sutaupyti. Kartais klientams rekomenduojami per silpni vandens filtrai, kurie veikia metus, o tuomet jau tenka juos tvarkyti.
Dažnai įmonės vandens filtrus sumontuoja, bet nė nesivargina prižiūrėti, neturi kompetentingų specialistų, arba šie tiesiog neatvyksta pas klientą. Kartais susisiekia klientai, kurie net nesikreipia į įrangą pardavusią ir sumontavusią įmonę, nes žino, kad pagalbos nesulauks“, – kalbėjo „LT Aqua“ vadovas.
Montuoti patiems – klaida
Apžiūrėję pas kaimyną veikiančią įrangą, kai kurie nusprendžia – čia nieko sudėtingo, taigi, imasi įrangą pirkti ir montuoti patys.
L. Kavaliauskas įspėja: gręžinio vanduo, nors atstumas tarp namų keliasdešimt metrų, gali būti labai skirtingas, tad sprendimas pirkti įrangą internetu remiantis atliktais savo ar kaimyno gręžinio tyrimais ir nė nepasitarus su specialistais – pavojingas.
„Netrukus tokie savarankiškai įsigję įrenginius kreipiasi klausdami patarimo, kodėl jie neveikia taip, kaip tikėjosi. Juk svarbu, koks geležies, mangano kiekis, kokio našumo įrenginio iš tiesų reikia, koks vandens kietumas, pH vertė.
Žmogus net nežino, kaip pasitikrinti, ar jo paties sumontuota įranga veikia. Įmonė atlieka pakartotinius vandens tyrimus ir gali patvirtinti, ar geležis tikrai išvaloma taip, kaip buvo žadėta. Žmogus to vien iš spalvos ir kvapo nesupras. Taigi, geriau šį darbą patikėti specialistams“, – pabrėžė pašnekovas.
Vandens filtrus reikėtų rinktis atsižvelgiant į vandens kokybės parametrus. Jei vandenyje yra daug geležies, mangano, amonio, juntamas nemalonus vandens kvapas, tokiais atvejais tinkamiausias sprendimas yra vandens nugeležinimo filtrai.
Jei pastebimas gausus kalkių apnašų kiekis, tuomet geriausia rinktis vandens minkštinimo filtrus. Jei vandenyje yra nitratų, geriausias sprendimas, norint juos pašalinti, atbulinio osmoso sistemos.
