Miestų gatvės ir pastatai pasidabino šviečiančiomis lemputėmis, vis dažniau pasigirsta kalėdinė muzika, o ir paprastų žmonių būstų languose jau galima išvysti žibančią Kalėdų žvaigždę, mirgančias girliandas ar kitokių artėjančios šventės atributų.
Daugelis jau nelaukia Kūčių dienos, kad savo namuose papuoštų Kalėdų eglutę, o dekoracijomis ir dovanomis pradeda rūpintis gerokai iš anksto.
„Kalėdinė prekyba prasideda netrukus po Vėlinių. Stengiamės, kad antrąją lapkričio savaitę jau turėtume visas šventines prekes, o didžioji prekyba prasideda paskutinę lapkričio savaitę ir trunka iki Kalėdų. Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje ji būna pati intensyviausia“, – sako „Norfos bazės“ direktorė Svetlana Burbienė.
Eglutė skarota
Parduotuvės vadovė pastebi, kad ruošdamiesi Kalėdoms žmonės kiekvienais metais plačiau atveria pinigines. Nors pernai Kalėdos buvo šiek tiek kitokios, pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas neužgniaužė noro paminėti žiemos šventes: „Žinoma, žmonės išleidžia daugiau pinigų. Kalėdos – viena tokia šventė metuose, tai nesikeičia. Na, ir geriausias laikas prekybininkams.
Aišku, pernai buvo šiek tiek kitaip, žmonės mažiau keliavo, buvo uždaryti didieji prekybos centrai, tačiau maisto prekių parduotuvės didesnių pokyčių nepajuto.“
Tačiau vieną besikeičiančią tendenciją pašnekovė yra pastebėjusi: „Žmonės labiau linksta prie natūralumo, daugiau dekoracijų kuria savo rankomis. O rinkdamiesi kalėdines prekes papuošimus perka ne tokiais dideliais kiekiais ir ieško natūralesnių alternatyvų.“
Štai ir Kalėdų eglutės: nors dirbtinės neabejotinai yra labai patogios, nebyra ir gali būti naudojamos daugelį metų, vis daugiau pirkėjų dėmesio sulaukia tikri medeliai.
„Prekiaujame ir dirbtinėmis, ir gyvomis eglutėmis. Turime daug nedidelių, labai gražių medelių vazonuose: dekoratyvinių kadagių, kėnių, kurie ir po švenčių pas žmones sėkmingai auga. O gruodį prekyboje planuojame turėti ir kirstų eglučių bei kėnių“, – atskleidžia S.Burbienė.
Nusprendusiems rinktis patogumą dirbtinių eglučių pasirinkimas taip pat platus. „Dirbtinių eglučių aukštis – nuo 30 cm iki 2 m 40 cm. Mažesnių, 30–60 cm aukščio, skirtų statyti ant stalo, yra ir iškart papuoštų. O didesnės – nepuoštos, tiesiog žalios vešlios eglutės, nors šiais metais turime ir dar vienos rūšies – baltų.
Populiariausios yra 150–180 cm aukščio eglutės, tokių nuperkama daugiausia, antroje vietoje – kiek mažesnės, 90–120 cm aukščio“, – pasakoja „Norfos“ prekių grupės vadybininkė Gerda Pilkauskaitė.
Spalvos ir formos
Žinoma, paprasta eglutė kalėdinė tampa tada, kai ant jos šakų pakimba puošmenos ir girliandos. Kokios šiais metais madingiausios jų spalvos ir formos?
„Mūsų parduotuvėse galima rasti įvairių spalvų papuošimų, bet vyrauja švelnesnės: rožinė, sidabrinė, šviesiai mėlyna, vandenyno spalvos. O iš ryškesnių kiekvienais metais per Kalėdas populiari raudona“, – sako vadybininkė.
Anot jos, pirkėjai daugiausia renkasi klasikinės apvalios formos eglutės papuošalus, pagamintus iš nedužaus plastiko.
Bet „Norfose“ galima rasti ir kai ką išskirtinio, kas ne vienam sukels nostalgiją: „Tai tokie senoviniai stikliniai žaisliukai.
Ne tik burbulai, bet ir visokios figūrėlės, pūstos iš plonyčio trapaus stiklo. Jos gaminamos Ukrainoje.“
Kalbant apie natūralumą, gana populiarūs ir mediniai eglutės papuošalai ir kalėdinės dekoracijos.
Sukurti šventinę nuotaiką namuose padės ir mažos interjero detalės, tokios kaip advento vainikas, įvairios figūrėlės, pakabinamos kalėdinės kojinės.
Kalėdų šviesos
Dienoms iki žiemos saulėgrįžos nepaliaujamai trumpėjant ir vis labiau įsigalint tamsai nepasiduoti niūriai nuotaikai padeda šviečiančių lempučių girliandos.
„Girliandų būna įvairaus ilgio ir formų, bet daugiausia tai tiesiog paprastos šviečiančios lemputės. Pastaruoju metu pastebėjau, kad žmonės dažniau renkasi ne spalvotas, o vienos spalvos girliandas su baltą šalto arba šilto atspalvio šviesą skleidžiančiomis lemputėmis, – sako G.Pilkauskaitė. – Ar populiaresnės su baterijomis, ar jungiamos į elektros tinklą, išskirti negalėčiau. Kiekvienas renkasi pagal patogumą – jei dekoraciją nori pakabinti kur nors aukščiau ir arti nėra elektros lizdo, tikriausiai rinktųsi su baterijomis.“
Krikščioniškuose kraštuose gyva tradicija advento sekmadieniais (kai kur ir kas vakarą) įžiebti po advento vainiką puošiančią žvakę. Kiekviena žvakė turi simbolinę reikšmę, tad tai – susikaupimo, ramaus apmąstymo ir džiugaus laukimo metas.
Maišas dovanų
Pagaliau išaušus Kalėdų rytui vos nubudę vaikai pirmiausia bėga patikrinti, ką po eglute jiems paliko Kalėdų Senelis. Ne paslaptis, kad su dėmesiu ir meile išrinktos dovanos ne mažiau džiugina ir suaugusiuosius.
Pernai dėl pandemijos daugybė dovanų laiku taip ir nepasiekė gavėjų, o prekybininkai visus metus dorojosi su iššūkiais dėl stringančių tiekimo grandinių. Tačiau šiemet, sako G.Pilkauskaitė, švenčių tai nesugadins: „Kaip ir visur, buvo vėlavimų gabenant iš Kinijos, tačiau viską susitvarkėme, dauguma krovinių atplaukė. Gal šiek tiek pavėluotai, bet tik kokia savaite, tad didelės įtakos tai nepadarys. Juolab kad importuojame ne tik iš Kinijos, bet ir iš Ukrainos, kitų Europos valstybių, o daugelis žmonių kalėdinėmis prekėmis ir dovanomis pradeda rūpintis lapkričio pabaigoje–gruodžio mėnesį. Dabar jau prekės pasiekusios parduotuves, viskas išdėliota ir įsigyti galima be didelių sunkumų.“
„Norfos“ parduotuvėse galima rasti ir visų priemonių, reikalingų dovanoms dailiai supakuoti: kalėdinio popieriaus, maišelių, dėžučių, juostelių... Tad kokias dovanas dovanoja lietuviai, dideles ar mažas? „Bent pagal tai, kokio dydžio maišelius renkasi, atrodo, kad dažniausiai vidutines ir dideles“, – atsako pašnekovė.
Miglota Kalėdų eglės istorija
Spalvingais papuošalais ir šviečiančiomis lemputėmis išpuošta eglutė – neatsiejamas Kalėdų simbolis, bet jo istorija gana miglota. Istoriniai šaltiniai rodo, kad per žiemos saulėgrįžą žmonės visžaliais augalais namus puošdavo dar senovės Egipte, juos savo pagoniškuose viduržiemio ritualuose naudojo keltai, romėnai, vikingai.
Ankstyvieji Kalėdų medžiai (kėniai, kadagiai, kedrai, eglės ar pušys), manoma, dažniausiai būdavo apversti tvirtinami prie lubų, o šiuolaikinė Kalėdų eglė kildinama iš XVI amžiaus Vokietijos, kur nedideli Kalėdų medeliai pradėti puošti žvakėmis, obuoliais, riešutais ir uogomis, tarsi vaizduojant biblinį gyvybės medį.
Ši tradicija įsitvirtino ir plačiai paplito po Europą, o vėliau ir kitus krikščioniškus kraštus. Laikui bėgant papuošimai darėsi vis meniškesni, jiems gaminti pradėtos naudoti tokios medžiagos kaip sidabro blizgučių girliandos, šilkas ir vilna.
Stikliniai eglutės burbulai taip pat sugalvoti ir pradėti gaminti Vokietijoje, mažame Laušos miestelyje. Iš ten XIX a. viduryje jie pradėti eksportuoti į Didžiąją Britaniją, 1880 metais – į JAV. Elektrinę šviečiančią girliandą, panašią į naudojamą ir šiandien, 1895 metais išrado amerikietis Ralphas Morrisas.
