Parudavusio vandens priežastis – niekas nesirūpina reguliariu vidaus tinklų plovimu nuo įvado iki butų. Pozityvių pavyzdžių per visą Lietuvą tik keletas.
Štai Šilutėje didelių pretenzijų iš gyvenamųjų namų nėra, o ir daugiabučiuose vandens suvartojama pakankamai nedaug.
„Ištikus avarijai, informacija iš karto perduodama „Šilutės būstui“ ar kitai aptarnaujančiai įmonei, kurios sprendžia iškilusias problemas. Jeigu gyventojas skundžiasi dėl vandens kokybės, imame mėginį bute ir įvade, bei aiškinamės.
Iki nuosavų namų tai pat atvažiuojame, patikriname įvadą, paimame tyrimus. Jei gyventojas filtrą keičia kartą per metus – nieko gero nebus, – pasakojo „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas. – Parodžius, kaip atrodo apsinešęs filtras ir išaiškinus, kad būtina jį keisti – pretenzijų nebelieka. O jei problemos visgi mūsų prižiūrimuose tinkluose – tuomet jau plauname vamzdynus“.
Daugelyje rajonų šalto vandens vamzdynai nuo įvado iki butų neplaunami metų metais. Dažnai gyventojai įsitikinę, kad šaltą vandenį tiekiančios įmonės turi prižiūrėti tinklus nuo įvadų iki butų, tad ir skundų būna. Visgi tai jau ne vandentvarkos įmonių, o daugiabučių namų administratorių prievolė.
Pasak „Sūduvos vandenų“ direktoriaus Žydrūno Čekausko, pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles pastato vidaus vamzdynas turėtų būti plaunamas kartą per du metus. Tai turėtų būti daroma pačių gyventojų iniciatyva. Tačiau taupant lėšas tokios paslaugos iš daugiabučius namus administruojančių įmonių tiesiog neperkamos. Daugiabučius namus administruojančių įmonių veiklą turėtų prižiūrėti savivaldybių administracijos specialistai, tačiau tai tik teorinės prielaidos. Realiai – jei gyventojai neužsako vamzdynų plovimo, už minėto taisyklių reikalavimo nevykdymą administratorius neatsako. Tad aiškios atsakomybės nėra.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) advokatės Beatos Vilienės teigimu, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai įpareigoja savininkus rūpintis savo turtu. Butų savininkai privalėtų prižiūrėti ir bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrąja mechanine, elektros, sanitarine–technine ir kitokia įranga. Šiems objektams valdyti savininkai gali steigti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Savininkams to nepadarius, savivaldybė skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių.
„Bendrija yra bendro naudojimo objektų valdytoja. Jos pareiga sudaryti metinius ir ilgalaikius darbų planus. Tačiau įvairūs darbai atliekami, jei minėti planai patvirtinti butų savininkų balsų dauguma. Štai čia ir atsiranda painiava. Labai dažnai pasitaiko, kad planams ir darbų sąmatoms nepritariama. Bet kuriuo atveju butų savininkai lieka atsakingi už privalomą bendro naudojimo objektų priežiūrą, įskaitant ir vidaus vamzdynų plovimą bent kartą per dvejus metus“, – sakė B. Vilienė.
Pagal Geriamojo vandens įstatymą vandentvarkos įmonės už vandens saugą ir kokybę atsako tik iki įvado, o už vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje esančio geriamojo vandens saugą ir kokybę atsako patys vartotojai.
Pasak LVTA prezidento Broniaus Miežutavičiaus, susidaro gana paradoksali situacija – vandentvarkos įmonės į tinklų atnaujinimą investuoja šimtus tūkstančius eurų, o gyventojai neretai dėl jų pačių aplaidumo kaltina vandentiekiečius ne visada kokybišku geriamuoju vandeniu.
B. Miežutavičius pastebi, kad reguliariai plaunant vamzdynus žmonės turėtų mažiau problemų, įvyktų mažiau avarijų ar būtų užlieta butų. O tokios išlaidos tikrai daug didesnės – tad bent kartą per porą metų praplauti vamzdynus reiktų ir dėl saugumo.
