Pasinaudosite šiais patarimais – šimtu procentų turėsite gerą agurkų derlių

Agurkuose yra apie 97 proc. organizmui būtino vandens, kuris pašalina organizmo teršalus, taip pat gausu ląstelienos, baltyminių medžiagų, organinių rūgščių, kalio druskų, natrio, magnio, kalcio, fosforo, geležies, vitaminų C, B, P, provitamino A.

Šios daržovės rekomenduojamos sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, kepenų, inkstų ar odos ligomis. Agurkai – puiki dietinė daržovė, besirūpinantiems savo figūra. Agurko vėsinančios ir tonizuojančios savybės pripažįstamos ir kosmetologijoje.

Dar svarbu atminti tai, kad dauguma vertingų agurkų maistinių medžiagų yra susikaupusios bręstančiose sėklose ir prie luobelės, todėl jos nereikėtų nulupti. Maistui vartojami nesubrendę vaisiai: 4–5 cm ilgio pikuliai, 2–3 dienų vaisių užuomazgos, 5–8 cm ilgio kornišonai. 4–5 dienų užuomazgos gali būti naudojamos ir konservavimui, o 8–12 dienų būdingo veislei dydžio vaisių užuomazgos valgomos šviežios arba konservuojamos. Ilgavaisių veislių vartojamos 12–16 dienų vaisių užuomazgos. Subrendę agurkų vaisiai užaugina sėklas ir maistui netinka.

Agurkų veislių pasirinkimas išties nemažas. Vis dėlto. Specialistai tikina, kad Lietuvoje vieni dažniausiai sodinamų ir paplitusių yra trumpavaisių agurkų hibridai. Tokios sėklos yra brangesnės, tačiau hibridai būna derlingesni, atsparesni ligoms ir kenkėjams. Dar svarbu ir tai, kad kai kurie agurkų hibridai yra savidulkiai. Jų vaisiai neapkarsta net ir trūkstant drėgmės.

Pats populiariausias agurkų hibridas mūsų šalyje yra „Radničiok natur H“, o taip pat – „Mandy H“, „Mirabelle H“, „Pasalimo H“, „Sremski H“, bei „Dirigent H“. Visi šie hibridai yra puikaus skonio ir tinkantys marinavimui. Tačiau verta žinoti, kad marinavimui ar kitiems maisto apdorojimo būdams tinka ir daugiau hibridų.

Konservuoti galima trumpavaisius „Libelle H“ ir ilgavaisius „Asker H“, rauginimui tinka „Puccini H“, „Julian H“, „Borus A“, „Krak H“, „Motiva H“ agurkai. Kai kurios veislės pavyzdžiui, „Superstar H“, „Iznik H“ labiausiai tinkamos šviežiam vartojimui.

Neturite žemės sklypo? Kai kuriuos agurkus galite auginti ir vazonuose – atviruose balkonuose. Namuose puikiai augs ilgavaisių agurkų hibridai „Baby H“ ir „Pony H“. Maždaug 15–17 cm ilgio vaisiai yra priskiriami ankstyvam derliui, o daigai užauga maždaug per mėnesį.

Agurkai nėra lepūs, tačiau jautrūs šalčiui, todėl lauke agurkus reikėtų sėti kai dirvožemis 10 cm gylyje įšyla bent iki 12–14 laipsnių šilumos. Juos galite sodinti daigais arba tiesiai į lysvę sėklomis. Iš pakuotės atrinkite didžiausias ir gražiausias sėklas. Jei pasirinkote ne savidulkę veislę ir norite padidinti moteriškų žiedų kiekį, rekomenduojama sėklas porą mėnesių palaikyti šiltai – apie +25 laipsnių temperatūroje.

Savaitę prieš sėjimą agurkų sėklas reikėtų išbrinkinti drėgname skudurėlyje. Taip pat reiktų jas užgrūdinti: kelioms dienoms palikti +0–2 laipsnių temperatūroje.

Žinoma, jei norite ankstyvesnio derliaus, prieš tai daigus galite paauginti namuose, ant palangės.

Agurkams rekomenduojama naudoti ne mažesnius kaip 5–7 cm skersmens vazonėlius. Tai galima daryti jau nuo balandžio. Tiesa, svarbu stebėti, kad daigai nepradėtų tįsti. Augimo procesą galima pristabdyti laikant daigus 16–18 laipsnių šilumos temperatūroje.

Sėti ant palangės juos reikėtų į pasiruoštą mišinį: 3 dalys komposto ir 1 dalis daržo žemės. Kibirui daiginimo substrato pridėkite ir 50 gramų kompleksinių mineralinių trąšų ir stiklinę pelenų arba kas savaitę sudygusius laistykite skystomis kompleksinėmis trąšomis. Maždaug 15 cm daigus jau galima perkelti į šiltnamį. Agurkus reikia laistyti tik šiltu +25–28 laipsnių vandeniu.

Sodinti galima įvairaus tipo dirvose, tačiau geriausiai jie auga lengvose priesmėlio ir daug organinių trąšų ar humuso turinčiose dirvose.

Negalima sodinti iš karto po kitų moliūginių augalų, o geriausia, jei prieš tai augo bulvės, pomidorai, kopūstai, pupelės, kiti šakniastiebiniai. Taip pat svarbu, kad augimo vieta būtų šilta ir saulėta.

Dirvos derlingumui pagerinti į kvadratinį metrą verta įterpti 50 gramų superfosfato, porą saujų dolomitinių miltų ar pelenų. Pavasarį, maždaug savaitę prieš sodinimą į kvadratinį metrą dar reikėtų įterpti kibirą kompostuoto arklių mėšlo ir 100 gramų pelenų ir dirvą sukasti.

Agurkai nemėgsta persodinimo, tad jei juos auginote ant palangės, persodinti juos būtina su kuo didesniu žemių gniutulu. Prieš agurkų daigų išsodinimą į lauką verta juos dar pagrūdinti: savaitė palaikyti +12–17 laipsnių temperatūroje. Ir šiltnamyje, ir lauke geriausia sodinti debesuotą dieną.

Atstumai tarp agurkų priklauso nuo veislės: ilgavaisių – viename kvadratiniame metre sodinami 3 daigai, trumpavaisių – tarpai tarp eilių 40–50 cm, o tarpai tarp daigų 35–40 centimetrų. Agurkai geriau augs, jei juos sodinsite šachmatais.

Lysvės, kuriose auga agurkai, turi būti švarios, be piktžolių, dirva po laistymo ar lietaus turėtų būti prie augalų purenama.

Auginant agurkus svarbu atminti, kad tinkamiausia temperatūra jiems augti yra 22–25 laipsniai šilumos: esant žemesnei nei 10 laipsnių šilumos temperatūrai, agurkų šaknys negali pasisavinti maisto medžiagų, o kai per karšta, agurkų žiedadulkės tampa sterilios arba agurkai pradeda megzti deformuotus vaisius. Labai svarbi ir drėgmė. Laistyti agurkus reikia gausiai ir šiltu vandeniu. Nerekomenduojama naudoti chloruoto vandentiekio vandens. Geriausia surinkti lietaus vandenį.

Pradėjus derėti, agurkus reikia skinti, kas antrą dieną.

Patyrę daržininkai žino, kad pagal agurkų lapų spalvą galima spręsti, ko šiems stinga. Jei lapai mėlynai žali, bet mažėja ir krenta žiedai bei užuomazgos, jums reikėtų į dirvą įterpti fosforo trąšų. Jei lapai žali, bet lapo kraštas pageltonuoja, o po to ruduoja, reikia kalio trąšų. Jei lapai tampa blyškiai žali su geltonumu ir lapai trupa, atrodo lyg nudeginti, būtina įterpti magnio. Sulėtėjęs lapų augimas ir geltonavimas gali byloti apie azoto trūkumą.

Kai lapai traukiasi, formuodami kupolą, kraštai apmiršta – per gausiai tręšiate boru, o šiurkštūs, trapūs lapai byloja apie kalcio perteklių.

Jei agurko lapai įgauna šviesiai žalią spalvą su geltonu atspalviu, naujų lapų augimas sulėtėja, apatiniai nusileidžia ir geltonuoja reiškia agurkams trūksta azotinių trąšų. Toks augalas vaisių užsimezga nedaug, jie smulkūs ir lėtai auga, stiebai ploni, kieti.

Daugiausia agurkus pažeidžia miltligė, baltasis (išsėtinis) ir šakninis puvinys, antraknozė, mozaika. Miltligė naikinama fungicidais, baltasis puvinys įveikiamas šiltnamyje palaikant geresnį vėdinimą, vengiant didelės temperatūrų kaitos ir kondensato susidarymo ant lapų. Taip pat purškiama fungicidais.

Jei įsiveisė voratinklinė erkutė, reikia akaricidų ir insekticidų. Kenkėjų atsparumas šiems preparatams didėja, todėl to paties daugiau kaip du kartus per sezoną naudoti nerekomenduojama.