Dėl didesnio suvartojimo nesijaudina
UAB „Aukštatijos vandenys“ ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška teigė, kad kol kas padidėjęs vandens suvartojimas bėdų nekelia.
„Dėl maudymosi ir klientų dažnesnio vandens gėrimo tikrai pokytis nepasijustų, tačiau štai dėl gausesnio laistymo skirtumas – akivaizdus. Jei imtume skaičius prieš tris mėnesius, pavyzdžiui, kovo 12 dieną, suvartota buvo 18 691 kubinis metras vandens, o birželio 12 dieną – 22 426 kubiniai metrai.
Skaičiai viršijo 20 tūkst. kubinių metrų maždaug nuo gegužės 11 dienos. Tada ir pasijuto didesnis suvartojimas“, – pasakojo vyras.
„Aukštaitijos vandenys“ yra pasiruošę per parą aprūpinti 35 tūkst. kubinių metrų vandens, todėl iki tokių skaičių mums dar toli“, – pridūrė S. Mikeška.
Panevėžio mieste ir rajone didžiausias vandens suvartojimas yra fiksuojamas 7–8 val. ryto ir 18–22 val. vakaro.
Prašo supratingumo
VšĮ „Velžio komunalinio ūkio“ direktorius Vaidas Virbalas taip pat patvirtino, kad jaučiamas išaugęs suvartojamo vandens kiekis.
„Taip, suvartojimas pastarosiomis dienomis yra ženkliai išaugęs. Eksploatuojame 40 vandenviečių, kai kuriose į tinklus tiekiamo vandens kiekis yra 4 kartus ir daugiau didesnis nei įprastai rudens ar žiemos periodu. Tuo tarpu vamzdyno diametrai ir pralaidumas išlieka tokie patys“, – sakė jis.
Kiekvienais metais VšĮ „Velžio komunalinio ūkis“ atlieka profilaktikos darbus, papildomai plauna filtrus, vandentiekio trasas.
„Velžio komunalinio ūkio“ direktorius taip pat patvirtino, kad jaučiamas išaugęs suvartojamo vandens kiekis. „Kiek įmanoma, kur yra būtina, didiname magistralinių vamzdynų diametrus, montuojame papildomus filtrus vandens gerinimo įrenginiuose, keičiame filtrų užpildus.
Tai nuolatinis, nenutrūkstamas darbas. Nepaisant atliekamų darbų būna, kad sausros metu iš kai kurių gyvenviečių gauname gyventojų skundų dėl sumažėjusio vandens slėgio piko valandomis.
Prašome ir gyventojų būti sąmoningais, vakarais naudoti mažiau vandens, laistyti želdinius ar pildyti baseinus ir kitus rezervuarus ne piko valandomis“, – komentavo V. Virbalas.
Anot jo, tie kas turi įsirengę skaitiklius vien tik laistymui, deklaruoja net ir daugiau kaip 400 kubinių metrų per mėnesį.
„Dauguma mūsų eksploatuojamų tinklų yra 30–40 metų senumo, ne visur įmanoma didinti slėgį, nes tai neretai sukelia avarijas, vamzdynų įtrūkimus.
Tiekiamo vandens slėgį didiname ten, kur tai techniškai atlikti yra įmanoma. Gyventojus, kurie sunaudoja daug vandens želdynų laistymui, labai prašome būti supratingiems ir pasistengti nelaistyti želdynų piko valandomis“, – prašė direktorius.
Specialistai sako, kad ši sausra savo intensyvumu visiškai nesiskiria nuo įprastų, kurios užklumpa kiekvieną vasarą.
Įprasta sausra
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė teigė, kad ši sausra savo intensyvumu visiškai nesiskiria nuo įprastų, kurios užklumpa kiekvieną vasarą. Jos teigimu, skirtumas nebent toks, kad šiais metais sausra prasidėjo anksčiau – pavasarį.
„Šiuo metu matome įtaką požeminiam vandeniui, bet tai yra tipinis toks vasaros pradžios žemėjimas, nors ta sausra ir labai ankstyva bei netikėta“, – komentavo R. Radienė.
