Kauno senamiestyje Smalininkų gatvės 3-iuoju numeriu pažymėtas pastatas 2017-ųjų pavasarį pakliuvo į pirmąjį savivaldybės tarnautojų sudarytą griautinų statinių sąrašą.
Sprendimas jį nušluoti nuo žemės paviršiaus buvo motyvuojamas tuo, esą statinys iškilo neteisėtai.
Darbus buvo pavesta atlikti savivaldybės valdomos įmonės „Kauno švara“ darbuotojams, kurie nurodymą įvykdė, tačiau ginčas persikėlė į teismą.
Statybas pradėjo teisėtai
Bendra Lietuvos ir JAV įmonė „Bost-Baltik“ dar 1992 metais kreipėsi į Kauno miesto valdybos vyriausiąjį architektą dėl paviljonų statybos Smalininkų gatvėje.
Jo nurodymu buvo parengtas prekybos paviljonų statybos projektas, jis suderintas su visomis tuometėmis institucijomis. Kauno miesto valdybos potvarkiu buvo įteisintos žemės sklypų žaliosios linijos laikiniems statiniams.
Keliais etapais iškilo 5 pastatai: administracinis pastatas su priestatu, keli gamybiniai pastatai bei gamybinis pastatas su priestatu.
Teritorija aplink statinius remiantis parengtu projektu buvo aptverta tvora ir išasfaltuota, o savivaldybė suteikė adresą – Smalininkų gatvės 3-iasis numeris.
„Statiniai buvo statomi gavus visus būtinus leidimus, tačiau iki galo neįteisinti“, – prasidėjus teisiniam procesui pripažino bendrovės „Bost-Baltik“ advokatas Aurelijus Gruodis.
Tąkart jis užsiminė neva priežastis gali būti labai paprasta: statiniai užkliuvo tik todėl, kad trukdė su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeima susijusiai įmonei statyti restoraną „McDonald’s“. Mat jį supantis žemės sklypas ribojosi su senaisiais statiniais.
Palankių naujienų neišgirdo
Kiek daugiau kaip prieš 15 metų statinių šeimininkai pabandė sutvarkyti formalumus ir juos įteisinti. 2005 metų birželio 13 dieną buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai, o 2006 metų kovo 20 dieną bendrovė „Bost-Baltik“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įmonė įgijo nuosavybės teisę į paviljonus įgyjamąja senatimi.
Kauno apygardos teismas 2007-ųjų gruodį pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad objektas yra savavališka statyba, todėl jo negalima įteisinti įgyjamąja senatimi.
Bendrovės advokatas A.Gruodis pripažino, kad pastatai nebuvo iki galo įteisinti. Jo nuomone, siekiant šio tikslo buvo pasirinkta netinkama veiksmų seka.
„Norint įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, iš pradžių pastatas turi būti pripažintas tinkamu naudoti“, – mano teisininkas.
2017 metų liepos 24 dieną Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodymu savivaldybės kontroliuojama įmonė „Kauno švara“ pradėjo darbus ir per dvi dienas nugriovė visus pareiškėjai priklausančius pastatus.
Kartu buvo sunaikintas visas juose esantis turtas, įskaitant kompiuterius su buhalterinės apskaitos programa, taip pat visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Bendra žala sudarė 92,1 tūkst. eurų, kuriuos įmonė siekė prisiteisti iš Kauno savivaldybės Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.
Teismas šią savaitę paskelbė sprendimą – ieškinys atmestas.
Nuomonės niekada nekeitė
Bendrovės „Bost-Baltik“ vadovas Juozas Atkočius apie planuojamą statinių griovimą informavo ne tik policiją, bet ir valstybės politikus, visų teisinių ir teisminių institucijų vadovus, teisininkus, prašydamas pasinaudoti turima įtaka ir užkirsti kelią ketinimams griauti neteisėtus statinius.
Įmonės atstovai iš viso išsiuntė daugiau kaip 400 elektroninių laiškų, tačiau prašymas buvo ignoruotas, o statinių griovimo darbai nesustabdyti.
Teisme advokatas A.Gruodis kalbėjo, kad teisingumą šalyje vykdo tik teismai. Tik teismai galėjo nuspręsti, ar pareiškėjai priklausantys pastatai su jame esančiu turtu turėjo būti nugriauti ar įteisinti.
Įmonės pastatyti pastatai stovėjo ir buvo naudojami daugiau kaip 20 metų, už naudojimąsi žeme visą laiką buvo mokamas žemės mokestis, ir nė viena institucija per visą laiką nekėlė jokių reikalavimų dėl statinių.
Tuo tarpu Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė nuolat kartojo, kad statiniai iškilo neteisėtai, todėl turi būti nugriauti. Pasak jos, bendrovė pati prisiėmė neigiamas tokių statinių neteisėtos statybos pasekmes, nes nei nuomos sutartis, nei Kauno apygardos teismo 2007 metų gruodžio 4 dienos sprendimas jai jokių teisėtų lūkesčių dėl nuosavybės teisių į bet kokius statinius ginčo žemės sklype nesuteikė.
