Kaip teigia iniciatyvos autoriai, įvesti gyventojų automobilių stovėjimo zoną mieste imtasi norint padėti susitvarkyti jų gyvenamąją aplinką, užtikrinti patogesnį automobilių statymą vietos, o ne kitų rajonų gyventojams.
Savivaldybės vizija vilniečiams turėtų patikti – sutvarkyta gyvenamoji aplinka, įrengta daugiau legalių stovėjimo vietų, atlaisvinta daugiau žaliųjų erdvių, nakties metu naudojama prekybos centrų, mokyklų infrastruktūra, sudarytos galimybės automobilius statyti ne tik kiemuose, bet ir gatvėse.
Su šia iniciatyva savivaldybė prisidėtų prie programos „Miestas +“, kryptis – jaukūs kiemai ir gyvos gatvės. Tik kaip tą padaryti, klausimų kilo net patiems tarybos nariams.
Pagal dabartinį planą, gyventojų automobilių statymo zona būtų suskirstyta į tris dalis: pagrindinė gatvė, kur įrengiamos stovėjimo vietos, svečiai moka rinkliavą už stovėjimą. Pravažiavimai į kaimynijas, kur įrengiamos stovėjimo vietos, o svečiai taip pat moka rinkliavą už stovėjimą, galiausiai, kaimynijos, kur gyventojai patys sprendžia, ar atsisakyti mokamo stovėjimo.
Vietos gyventojai už pirmąjį automobilį nemokėtų, už antrąjį mokėtų 5 eurus per mėnesį. Šia iniciatyva, pabrėžė organizatoriai, norima humanizuoti pagrindines gatves, įrengti automobilių stovėjimo vietas gatvėse, sutvarkyti esamas stovėjimo vietas, gerinti matomumą išvažiavimuose, želdiniais naikinti nelegalų stovėjimą, sudaryti galimybes naktimis automobilius statyti prekybos centrų aikštelėse, kaimynijose įrengti daugiau žaliųjų zonų – želdinių, sporto aikštelių, žaidimų aikštelių. Kvartale būtų žymimos stovėjimo vietos.
Ten, kur gyventojai išreikš norą, kad tokios zonos atsirastų, bus pristatytos idėjos, ką reikėtų padaryti, tuomet gyventojai teiks prašymus, o jų aktyvumas ir prašymų skaičius bus vienas kriterijų sprendžiant, kur būtų galima pirmiausia pritaikyti sprendimus. Šie būtų derinami su gyventojais, tuomet įrengiama infrastruktūra, pastatomi ženklai, nuo kada pradeda galioti rinkliava.
Gyventojai gali atsisakyti tokios zonos kaimynijoje susiformavę sklypą ir tapę teritorijos šeimininkais, įsirengę užtvarą ar nusprendę kitaip reguliuoti automobilių stovėjimą.
Taigi, siūloma, jog vienam butui būtų išduodami du leidimai: pirmasis nemokamas, antrasis 5 eurai per mėnesį, visi kiti automobiliai būtų apmokestinami taip, kaip ir svečiams. Atvykstantieji nuo 8 iki 20 val. mokėtų 30 euro centų už valandą, 25 eurus per mėnesį. Trumpalaikis stovėjimas būtų apmokamas žinute arba mobiliąja programėle.
Dalijimosi automobiliais sistema veiktų nemokamai.
Artūras Zuokas komentavo, jog dar 2014 metais buvo parengtas panašus planas. Tuomet svarstyta, kad kiekvieno kiemo pajamos, gautos iš rinkliavos, būtų skirtos konkrečiam namui arba kaimynijai.
Anot J. Damidavičiaus, kol kas būtų apmokestinamos vietos, t. y. magistralinės gatvės, kvartalinės gatvės, kur investuoja miestas, gyventojams infrastruktūros sutvarkymas nekainuotų. Kiemuose yra galimybė pagal kaimynijų programą susitvarkyti pagal savo norus, savivaldybė prisideda 15 eurų už kv. m.
Nauda gyventojams, anot Remigijaus Šimašiaus, būtų akivaizdi, nes kol kas pagrindiniai savivaldybę pasiekiantys skundai – kur statyti automobilius, arba kodėl jais užgrūsti kiemai. Manoma, kad įvedus mokestį dalies nenaudojamų automobilių tiesog neliktų.
Svarbu tai, jog gyvenantis Antakalnyje ir atvykęs į Fabijoniškes pas draugą vilnietis turėtų mokėti 30 euro centų per valandą. Visgi suabejota, ar tokios priemonės administravimas nekainuos daugiau nei bus surinkta mokesčių.
Klausta, ką daryti gyventojams, kurių daliai pakanka vietos kieme, likusiems ne. Tie gyventojai, žadama, automobilius galėtų statyti magistralinėse gatvėse, įrengus stovėjimo vietų, sutvarkius pravažiavimus, taip pat prekybos centrų, mokyklų teritorijose. Leidimo išdavimas galiotų nepaisant to, ar bus statomas kieme, ar aplinkinėse gatvėse.
Vienas sudėtingesnių rajonų – Karoliniškės, jau dabar ieškoma būdų, kaip pertvarkyti šį rajoną, sukuriant papildomų automobilių stovėjimo vietų.
Svarstyta, kodėl negalima tartis su gyventojais, kalbėtis su jais, ieškoti vietų automobiliams statyti, o ne išsyk skubėti stovėjimo apmokestinti.
