Lietuviai į stichines nelaimes nežiūri atsainiai, bet joms užėjus paaiškėja, kad gamta ne vieną užklupo nepasiruošusį. Gelbėtojams kiekvieną kartą tenka vaduoti automobilius, kuriuos užgriuvo vėtros neatlaikę seni medžiai.
Vienas kitas pastatas lieka ir be stogo. Ir dažniausiai stogo savininkas gali kaltinti tik save. Tinkamas žaibolaidis taip pat saugo ne kiekvienus namus.
„Nepasakyčiau, kad žmonės neįvertina grėsmės, tačiau kai pranešama apie artėjančius stichinius orus, gyventojai ne visada tinkamai pasiruošia.
Reikėtų pasirūpinti, kad automobiliai neliktų stovėti po pavojingais medžiais, sunešti iš kiemo visus daiktus į patalpas, kad vėjo pakelti daiktai - tai gali būti šiukšlių konteineriai, plastikiniai baldai ir panašūs, - neišdaužtų lango.
Reikėtų pririšti laikinas, nestabilias konstrukcijas, kad vėjas jų nenuplėštų“, - aiškino Vilniaus apskrities Civilinės saugos skyriaus vedėja Sandra Norbutaitė.
Išgirdus meteorologų pranešimą, kad artėja vėtra su žaibais ir perkūnija, patariama sandariai uždaryti visus langus, stoglangius, duris, kaminų sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Patariama išjungti buitinius prietaisus iš tinklo – televizorių, kompiuterį, mikrobangų krosnelę, išjungti antenas.
Žaibui trenkus į elektros linijas susidarę viršįtampiai gali sugadinti elektronikos prietaisai, o senesnė buitinė technika net ir užsidegti.
Tai patyrė ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Artūras Vaišnoras.
„Vienos itin stiprios audros metu, kaip tik per Pasaulio futbolo čempionatą, žaibas trenkė į elektros liniją ir sugedo visi buitiniai prietaisai, kurie buvo įjungti į tinklą - nešiojamasis kompiuteris, televizorius, garso aparatūra, šildymo katilas. Nukentėjo visi kaimynai.
Jausmas toks, lyg būtum užsidėjęs puodą ant galvos ir kažkas vieną kartą trinktelėtų šaukštu. Ir viskas. Nuostoliai siekė kelis tūkstančius litų. Tai buvo ne vienintelis kartas, kitą kartą nuostolių buvo šiek tiek mažiau“, - prisiminė A.Vaišnoras.
Žaibas trenkė ir į keletą namų jo kaimynystėje. Abu kartus į skardinį stogą. Vienas namas užsidegė, kito savininkui pasisekė labiau – buvo tokia smarki liūtis, kad ugniagesiai nematė kelio, tačiau namo pastogėje ėmė smilkti tik keletas laidų ir savininkas juos užgesino pats.
„Net jeigu yra žaibolaidis, jis turi būti labai gerai įrengtas, nes kitaip gali ir nepadėti. Mes juokaujame, kad apie gerai įrengtus žaibolaidžius nesužinome, tik apie prastus.
Beje, Nemenčinėje yra ugniagesių tarnyba, tai jos kieme esančios pušys arba iškirstos, arba prie jų pritvirtinti žaibolaidžiai. Žaibas nuolat trenkia į tą vietą. Galbūt dėl to, kad netoliese yra vandenvietė ir, galbūt, kažkoks požeminis vandens telkinys“, - istoriją pasakojo A.Vaišnoras.
S.Norbutaitė aiškino, kad žaibuojant ir per vėtrą patartina nebūti arti langų, nes vėtros pakeltas daiktas ar nulaužtas medis gali jį išdaužti. Taip pat geriau nesiliesti prie metalinių daiktų, metalinių konstrukcijų, šildymo, vandentiekio vamzdynų, kad trenkus žaibui nepajustumėte elektros išlydžio.
Tokiu oru patariama jokiu būdu nesimaudyti ir nesislėpti nuo liūties po medžiais.
„Žvakių, žibintuvėlis turėtų būti kiekvienuose namuose, nes reikia būti pasiruošus, kad žaibuojant elektra gali dingti bet kuriuo metu“, - sakė S.Norbutaitė. Žaibas gali trenkti ne į patį namą, net jeigu jis ir apsaugotas žaibolaidžiu, o į elektros linijas. Jas taip pat nutraukia virstantys medžiai. Tad be elektros gali tekti pabūti kelias valandas, o retkarčiais ir dienas.
Apie stichinius reiškinius gyventojai gali sužinoti ne tik iš orų prognozių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, gavęs informaciją iš meteorologų, gyventojus apie artėjančią stichiją informuoja siųsdamas pranešimus telefonu. Tačiau pranešimai, kaip taisyklė, išmaniųjų telefonų turėtojų nepasiekia.
S.Norbutaitės teigimu vien per praėjusius metus gelbėtojai išsiuntė 20 pranešimų apie stichines oro sąlygas – audras, lijundras. Šiemet gyventojai taip pat turėjo gauti kelis pranešimus.
Meteorologai prognozuoja, kad per Velykas orai atšils. Pernai gegužę atšilus orams gyventojai ir draudikai skaičiavo nuostolius, nes tokias orų permainas lydėjo audros ir škvalai.
Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pernai per penkis mėnesius dėl gamtos sukeltų nelaimių atlygino beveik 0,5 milijono litų nuostolių.
„Įvertinant būsto draudimo apimtis šalyje, realūs gyventojų patirti nuostoliai dėl smarkių audrų ir škvalų buvo mažiausiai 3 kartus didesni, mat skaičiuojama, kad šalyje apdrausta tik vienas būstas iš trijų“, - sako Audronė Vaitkevičiūtė, „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo ekspertė.
Pernai ypač smarkiai audros ir škvalai gyventojų turtą niokojo gegužės mėnesį.
Nuo audrų, škvalų, uraganų labiausiai nukenčia gyvenamieji namai. Dažniausiai pasitaikančios žalos – apgadinti stogai, nuo stogų nuplėštas šiferis, aplaužytos apdailos detalės, apgriauti kaminai, taip pat žaibo sukeltos elektros įtampos svyravimų žalos, sugadinant elektros prietaisus.
2010-2012 metais audrų ir kitų gamtos stichijų skaičius išaugo keturis kartus palyginti su 2009 m. ir ankstesniu laikotarpiu. 2012 metais kelios audros gyventojams padarė nuostolių net už 3,6 mln. Lt.
Apie tai, kodėl manome, kad mūsų namus nelaimės aplenks, skaitykite čia.
