Šįsyk statytojas – gyventojų pusėje, nors pripažįsta tapęs situacijos įkaitu – dėl gyventojų protestų ir institucijų delsimo negali imtis suplanuotų daugiabučio statybų.
Saugoti aplinkos ir kultūros paveldo sąraše esančių tvenkinių, anot vietos gyventojų, panašu, valstybės institucijos neskuba.
„Tvenkiniai iki pernai metų tebuvo laisvas žemės sklypas, o kaip kultūros psveldo objektas neturėjo išskirtų vertingųjų savybių. Vadinasi, ir saugoti jų prasmės niekas nematė, – kalbėjo bendruomenės atstovai. – Nors bendruomenė jau seniai kėlė tos vietos apsaugos klausimą, bet savivaldybė atsakydavo, kad čia Nacionalinės žemės tarnybos reikalas, tuo tarpu NŽT atstovai teigė, kad savivaldybė pati turi imti iniciatyvos formuoti parką.“
Statybos šioje teritorijoje apskritai galėjo neprasidėti, tačiau sklypas buvo suformuotas, kuomet žemes atsiėmė buvęs tų tvenkinių savininkas.
Gyventojai būgštauja, kad 3 sklypai prie kito tvenkinio, ties Latvių ir Birutės g., kur įrengta žaidimų aikštelė, taip pat vieną dieną gali virsti statybų aikštele. Nors ten nutiestos šilumos trasos, kurios lyg ir saugo nuo statybų, vietiniai nėra tikri, ar jos pakankama kliūtis statytojams.
Kol dar nepadarytos didelės investicijos tiesiant kelią tvenkinių pakrante, Žvėryno bendruomenė daro viską, kad institucijos pagaliau imtų kalbėtis ir būtų suformuotas įvažiavimas per laisvą valstybinę žemę iš Blindžių g. pusės. Kadangi XVII a. malūno tvenkiniai yra saugoma kultūros vertybė, o jų pakračių reljefas – neabejotina vertingoji savybė, suplanuotą kelią rekomendavo perkelti ir paveldosaugininkai.
Daugiabutį statanti įmonė taip pat yra prašiusi įvažiavimo iš kitos pusės, nors sklypą įsigijo su 2016 m. parengtu įvažiavimo projektu per tvenkinio krantą. Dėl to vyko teismai, bendruomenė kreipėsi į Vyriausybę.
Problema, anot vietos gyventojų, ta, jog Blindžių g. esantis nenaudojamas stadionas dar Atgimimo metu buvo priskirtas diplomatinės paskirties sklypams, tuomet mainais už naujas patalpas Lietuvos ambasadai Maskvoje, žadėta suteikti jį Rusijos federacijos ambasadai. Tačiau pasikeitus politinei sutuacijai, šie planai žlugo.
Dėl minėtų formalumų, atidalijant laisvą sklypo Blidžių g. 32 dalį, būtinas Užsienio reikalų ministerijos dalyvavimas. Nacionalinė žemės tarnyba, turėjusi suformuoti servitutą, kažkodėl į ją net nesikreipė. Savivaldybė taip pat nerodė iniciatyvos, tiesiog paliko galioti įvažiavimo tvenkinio krantu projektą.
Šiuo metu keliuko palei tvenkinį dalimi naudojasi individualiojo namo Latvių g. 55 gyventojai. Kol kas juo rieda 2–3 automobiliai. Pastačius daugiabutį, bus ne tik pratęstas keliukas pačiu tvenkinio krantu, įrengus 32 butus, keliu kasdien pajudės mažiausiai 50 automobilių.
Toks automobilių judėjimas, neabejoja gyventojai, darkys kultūros vertybės kraštovaizdį ir vientisumą, kenks gamtinei aplinkai.
„Darkomas tvenkinio krantas, teismuose stringa statybos, nors viskas, panašu, tėra institucijų – Nacionalinės žemės tarnybos, URM, savivaldybės – nenoras kalbėtis“, – įsitikinę bendruomenės atstovai.
Ateityje gyventojai planuoja akcijas ir prie Aplinkos bei Kultūros ministerijų, kurios turėtų rūpintis šios vietovės apsauga.
