Išaugus vandens poreikiui didžiausioje Antavilių vandenvietėje be pertrūkių veikia trys siurbliai, nors įprastais orais užtenka dviejų arba vieno.
Parengtas ir ketvirtas, nors jo įjungti dar neteko.
Paprastai per parą Vilniuje suvartojama apie 90–94 tūkst. kubininių metrų vandens, o tvyrant karščiams jo suvartojimas šoktelėjo iki 107–115 tūkst. kubinių metrų.
„Jei lyginsime su Kaunu, sostinės padėtis tikrai geresnė“, – užtikrino įmonės „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo ir stočių vadovas Virgilijus Uždavinys.
Pastebi gyvenimo ritmą
Miesto vandentiekio tinkluose jokių pokyčių per karščius nėra, tačiau individualių namų kvartalų gyventojai, kur vandens tiekimo atšakos siauresnės, turėtų sunerimti.
Čia tinklus tiesė kvartalų plėtotojai ir besivaikydami pelno jie naudojo siauresnio skersmens vamzdžius. Tas pat ir sodininkų bendrijose.
„Matome, kokiu ritmu gyvena kvartalų gyventojai, kada jie keliasi, kada grįžta namo po darbo, kokios neramios jų naktys“, – šyptelėjo V.Uždavinys.
Jis pridūrė, kad pagal vandens suvartojimą galima netgi pasakyti, kada būna svarbių futbolo ar krepšinio rungtynių pertrauka ir sirgaliai traukia į tualetą.
Kodėl dabar kai kurių individualių namų kvartalų gyventojų naktys neramios, V.Uždavinys paaiškino pasitelkdamas Saulėtekio pavyzdį. Nors ten yra ne viena sodininkų bendrija, sodais tuos plotus sunkiai pavadinsi.
Šeimininkai nenustoja valdas aplink naujus ir brangius namus laistyti net naktimis, todėl daugiausia vandens iš Antavilių vandenvietės suvartoja būtent Saulėtekis.
Kalnėnai siekia rekordų
Vandens tiekėjai gali užtikrinti, kad vandenį ne vien maistui gaminti, praustis ar skalbti vartoja ir Avižienių, Gulbinų, Riešės gyventojai.
Tačiau labiausiai vandens suvartojimo šuoliu pasižymi Kalnėnai. Pavasarį per valandą šis rajonas dieną suvartodavo po 25 kubinius metrus, naktį – po 2–4 kubinius metrus, o dabar – po 125 kubinius metrus. Ir tas išaugęs suvartojimas išlieka ir naktimis.
„Kalnėnuose tarp kaimynų vyksta varžybos, kieno žolė žalesnė. Tik taip galima paaiškinti tokį didelį vandens suvartojimą.
Geriau kiemas bus žalias, bet kaimynas bus be stiklinės vandens“, – šyptelėjo V.Uždavinys.
Prieš kelias dienas „Vilniaus vandenys“ paprašė privačių valdų savininkų vandenį vartoti itin atsakingai ir taupiai, kiek įmanoma mažiau jo skirti augalams laistyti. Vandens tiekėjai įspėjo, kad priešingu atveju kai kuriomis valandomis gali tekti riboti vandens slėgį, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas vandens tiekimas.
Kalnėnų gyventojai į prašymą sureagavo, bet atvirkščiai. Iki tol jie per valandą suvartodavo po 85–90 kubinių metrų, o paprašius taupyti naujakuriai išleidžia po 30–40 kubinių metrų vandens daugiau.
V.Uždavinys karčiai juokavo, kad šia tema reikia kalbėti labai atsargiai, nes Kalnėnuose vandens suvartojimo šuolis gali būti dar didesnis.
Laistyti – per brangu?
Vanduo iš Antavilių vandenvietės pasiekia Saulėtekį, Žirmūnus, Viršuliškes, visus naujus miesto rajonus bei dalį Žvėryno.
„Kur nėra privačių sklypų, ten viskas tvarkinga: žmonės grįžta iš darbo, nusiprausia, apie 23 valandą eina miegoti“, – pasakojo V.Uždavinys.
Pavyzdžiui, Viršuliškėse naktinis vandens debitas yra 200, o rytinis – 2100 kubinių metrų, taigi dešimt kartų didesnis.
Tai suprantama – vilniečiai atsikėlę prausiasi, gamina valgį, tačiau sutemus nei pievų, nei daržų nelaisto. Ir tai atsispindi skaičiuose.
Pasak V.Uždavinio, tvarkingai elgiasi ir Salininkų, Grigiškių, Trakų Vokės gyventojai, nors gyvena soduose, prie namų taip pat turi daug daržų – jie apie pusę šešių keliasi, o vienuoliktą eina miegoti.
Gali būti, kad šių sostinės pakraščių gyventojai daugiau vandens nesuvartoja, nes laistyti daržus jiems – per didelė prabanga, daržovės taptų auksinės.
Pajusime nebent kitąmet
„Vilniaus vandenims“ priklauso 35 gręžiniai ir vandenvietės. Iš Antavilių vandenvietės miestui tiekiama maždaug pusė vandens kiekio. Šioje vandenvietėje įrengti 30 tūkst. kubinių metrų vandens rezervuarai.
Į Antavilių vandenvietę iš kelių gręžinių atitekančio vandens kokybė pagerinama.
Ar Vilnius gali pritrūkti vandens? V.Uždavinio žodžiais, žvelgiant į išdžiūvusią žemę paviršiuje klaidinga manyti, kad tokie pat procesai vyksta ir 20–25 metrų gylyje ar dar giliau.
Tai, kas vyksta žemės paviršiuje, gilesniems sluoksniams jokios įtakos nedaro.
„Ši sausra gali atsiliepti tik kitų metų pavasarį, bet su sąlyga, kad nebus sniegingos žiemos“, – aiškino „Vilniaus vandenų“ atstovas.
Pajėgumų dar neišnaudojo
Antavilių vandenvietės vadovas Vincas Šležys pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis per parą vandens tiekiama po 10 tūkst. kubinių metrų daugiau.
Iš šios vandenvietės į vilniečių butus, namus per parą dabar atiteka iki 57 tūkst. kubinių metrų vandens. Projektinis šios vandenvietės pajėgumas – 60 tūkst. kubinių metrų. Vadinasi, beveik pasiekta riba?
V.Šležys paaiškino, kad paskutinis skaičius reiškia, kad tokio tiekiamo vandens kiekio kokybė yra užtikrinama.
Jo galima tiekti ir daugiau, tačiau vandens sudėtyje gali likti daugiau geležies, mangano, kitų elementų.
Kalnėnuose, kur per kaitrą užfiksuojamas tris kartus didesnis vandens suvartojimas, „Vilniaus vandenys“ baigia vykdyti iš dalies Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą: bus naudojamas dar vienas 212 metrų gylio artezinis vandens gręžinys ir naujas 500 kubinių metrų talpos geriamojo vandens rezervuaras. Darbus numatoma baigti iki rugpjūčio mėnesio.
