Bauhauzo meno mokykla, kartu su menininkų avangardu, skatino ne tik socialinį, bet ir įperkamą gyvenimą.
„Prieš pradėdami dirbti prie projekto, atidžiai tyrinėjome nuotraukas iš Vladileno kelionės į Vokietiją, kur jam labiausiai įsiminė „Schminke House“ dizainas ir architektūra. Tai padėjo mums pritaikyti kai kuriuos principus šio laikmečio interjero aplinkai ir dvasiai“, – pasakojo architektai.
27 kv. m buto įrengimas – nelengva užduotis, tačiau architektų biuras įpratęs imtis iššūkių.
Šįkart reikėjo sukurti patogią erdvę vienam žmogui gyventi. Projekte numatytas įprasto dydžio dušas ir visiškai funkcionali virtuvė. Be to, nebuvo jokių kompromisų dėl lovos dydžio, kuri yra 200 cm X 140 cm, kartu su paslėpta darbo vieta ir (arba) stalu.
Be to, buto išplanavime yra numatyta laisvalaikio zona, kurioje galima žiūrėti filmus, skaityti ar tiesiog pasiduoti mintims su taure gero vyno. Grindų aukščio skirtumas buvo įvestas siekiant sukurti šiek tiek plastiškumo ir zoniškumo erdvėje. Šią idėją iš pradžių pasiūlė Vladilenas.
„Jam labai patiko žemų palangių vaizdas, todėl mes palaikėme šią idėją ir išplėtojome ją savo projekte. Pagrindinis interjero akcentas – baldai ir pasirinktos medžiagos, o ypač spalvų paletė“, – kalbėjo architektas.
Pasirinktos spalvos gali asocijuotis su sovietmečio baldais ir stiliumi, o tai kai kuriems žmonėms gali sukelti neigiamą rezonansą.
Tačiau pagrindinis architektų tikslas buvo įrodyti, kad dizainas egzistuoja nepriklausomai nuo laiko ir šio laikotarpio problemų. Kai atsiribojama nuo neigiamų to meto buities aspektų, galima mėgautis vien tik to meto architektūra, dizainu ir unikaliomis buities dalimis.
Būtų neapgalvota, jei į šį butą neįvestume šiuolaikinio konstruktyvizmo aspektų. Buvo priimta keletas konstrukcinių sprendimų: siena lango pusėje liko nepaliesta kartu su konstrukcine kolona, kuri buvo palikta atidengta.
„Kai kurie iš šių sprendimų sukėlė kontroversijų ir mūsų sekėjams sukėlė klausimų mūsų socialinių tinklų paskyrose. Neturime aiškių atsakymų į jų nuogąstavimus, nes šiuose dizaino elementuose tiesiog įžvelgiame grožį“, – sakė architektai.
Anot jų, kai kurie dekoro elementai atkeliavo iš kliento asmeninės kolekcijos, pavyzdžiui, Philippe'o Starcko citrinų spaustuvas. Keletas baldų buvo rasti internetinių prekyviečių svetainėse ir „Instagram“ puslapiuose.
Juodas odinis fotelis buvo atsitiktinis atradimas vintažinėje parduotuvėje – nuostabus nežinomo gamintojo kūrinys. Jis visiems patiko, nes puikiai įsiliejo į mūsų dizaino erdvę.
„Jį atgabenus ir pastačius į erdvę, pasijutome tarsi krištolinėje peleninėje, o tabako kvapas yra tai, ko čia labiausiai trūko. Atrodo, kad sukūrėme interjerą 18+“.
