Tarpukariu architektų Stasio Kudoko ir Felikso Bielinsko suprojektuoti Kauko laiptai buvo vieni išskirtiniausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jie ne tik atliko tiesioginę funkciją – sujungė Kauno centrą ir Žaliakalnį, bet ir buvo pamėgta miestiečių poilsio vieta.
Ilgus metus apleistai teritorijai praėjusių metų pavasarį pagaliau skirta dėmesio. Miesto savivaldybė savo valdomai įmonei „Kauno planas“ užsakė šių laiptų ir juos supančios aplinkos remonto ir sutvarkymo darbus.
Nors pristatytas projektas sulaukė griežtų architektų, paveldosaugininkų pastabų, darbai vyksta, juos žadama baigti birželio mėnesį.
Ekspertai iki šiol nežino, kaip atrodys laiptai remontui pasibaigus, ir bijo, kad bus sunaikintos didžiausios šio objekto vertybės. Ar į pastabas buvo atsižvelgta, jiems niekas nepranešė.
Įmonės „Kauno planas“ projektų vadovas Vilius Paipalas paaiškino, kokios autentiškos Kauno laiptų detalės išliks, kokių nebus ir kodėl.
Kauno regioninės architektūros tarybos (RAT) pirmininkė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė teigė, kad tai ne pirmas atvejis, kai į ekspertų pastabas projektų kūrėjai nereaguoja. Šiais metais ji su kolegomis sieks, kad situacija keistųsi.
Sumanė papildyti naujadarais
Kauniečiai didžiavosi, kad mieste yra architektūros perlu vadinamas objektas – Kauko laiptai. Todėl kai atėjo metas juos remontuoti, akylai stebėjo, ką sumanė „Kauno plano“ architektai ir kokį projektą sukūrė.
Viršutinėje Kauko laiptų terasoje sovietmečiu vietoj tarpukariu buvusio trijų lygių baseino buvo įrengtas vienas toks dirbtinis vandens telkinys ir pastatyta Broniaus Zalenso skulptūra „Poilsis“.
Projekto autoriai nutarė, kad vietoj baseino visa aikštė bus išgrįsta granitine danga, į kurią bus įmontuoti fontanai.
Baseino zonoje tarp fontano ir laiptų projektuotojai buvo nutarę įrengti tris nerūdijančiojo metalo blizgaus paviršiaus rutulius. Interaktyvūs elementai suktųsi aplink savo ašį, ant jų būtų galima užlipti ar atsisėsti.
Taip pat nuspręsta, kad prie Aukštaičių gatvės esančiame šlaite bus įrengtas amfiteatras su betoniniais suolais, kurio niekada nebuvo. Į jį ves akmens skaldos takelis. Visoje tvarkomoje teritorijoje numatyta įrengti vienodo dizaino suoliukus ir šiukšlių dėžes.
Laiptus apšvies 4 metrų aukščio šviestuvai, išdėstyti abiejose tako pusėse.
Buvo žadama, kad pavyks išsaugoti autentiškas granitines laiptų pakopas, o turėklus restauruoti. Rekonstrukcija palies ir fontaną laiptų apačioje su aikštelėmis, jie bus sutvarkyti ir apšviesti.
Visoje teritorijoje suplanuota įrengti lietaus nuotekų ir drenažo sistemą.
Asocijuojasi su baseinu
Vos pristatytas projektas sulaukė kitų architektų, architektūros istorikų, paveldo specialistų kritikos.
Tačiau dabar darbai vyksta ir niekas nežino, kaip galų gale atrodys Kauno laiptai remontui pasibaigus.
Architektūros istorikė Jolita Kančienė įsitikinusi, kad Kauko laiptai tarpukariu buvo gražiausi laiptai Lietuvoje. Pasak tarpukario architektūros žinovės, šie architektų S.Kudoko ir F.Bielinsko suprojektuoti laiptai rodė brandžią landšafto architektūros sampratą ir buvo geriausias utilitarios paskirties statinių pavyzdys visoje Lietuvoje.
Sovietmečiu statinys buvo tvarkomas – tris laiptų baseinus pakeitė vienas, o jo kompoziciją papildė B.Zalenso skulptūra „Poilsis“.
„Tai ypač vertingas projektas, nes tai buvo ne tik laiptai, skirti susisiekti. Tai buvo ir tarsi parkas, kur kauniečiai mėgdavo ilsėtis. Nors sovietmečiu kiek ir pertvarkyti, kauniečiams jie asocijuojasi su baseinais“, – sakė J.Kančienė.
Jos nuomone, labiausiai gaila to, kad dings baseinas, vietoj jo bus grindinys su fontanais. Taip pat esą keistai atrodo planai įrengti kažkokius blizgius tūrius.
„Manau, po remonto nebeliks buvusios viso komplekso architektūrinės vienovės, kuri ir buvo didžiausia vertybė. Mano nuomone, kartais geriau suremontuoti tai, kas buvo padaryta gabių architektų, nei kištis į paveldą, stengtis palikti savo neretai ne patį geriausią modernų pėdsaką“, – įsitikinusi J.Kančienė.
Priešas buvo lietus
Kauno RAT taip pat išnagrinėjo Kauko laiptų kapitalinio remonto techninį projektą ir pateikė rekomendacijas dėl jo tobulinimo.
„Kauko laiptų, esančių Kauno miesto istorinėje dalyje, rekonstravimo projektas, parengtas nepaisant specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, sudarė prielaidas negrįžtamai sunaikinti Kauko laiptus – pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu sukurtą tūrinę-erdvinę kompoziciją, karo audras ir sovietmetį atlaikiusius originalius elementus, mažosios architektūros formas“, – rašoma ekspertų išvadose.
Taip pat Kauno RAT nariai nusprendė, kad pateiktas Kauko laiptų kapitalinio remonto projektas nei koncepciniu aspektu, nei sprendinių kokybe neatitinka architekto S.Kudoko suprojektuotų gražiausių to meto Lietuvos laiptų.
„Tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų sprendinių nevienija bendra architektūrinė idėja, jais išsaugomi ne visi laiptų ansamblio saugotini elementai.
Projektas netenkina daugelio architektūros kokybės kriterijų, todėl tokiu pavidalu neturėtų būti įgyvendinamas“, – ekspertų išvadas apibendrino Kauno RAT narių posėdžiui pirmininkavęs architektas Linas Tuleikis.
Dabar kenkia žmonės?
Vienas Kauno RAT narių architektas ir kultūros paveldo specialistas Rimgaudas Miliūkštis detaliau paaiškino, kokių trūkumų įžvelgė „Kauno plano“ architektų projekte.
„Didžiausias Kauko laiptų priešas ilgus metus buvo lietaus ir požeminiai vandenys. Laiptai, šlaitai prie jų kentėdavo nuo lietaus nuotekų. Sovietmečiu prie laiptų buvo įrengti lietaus nuotekų grioviai, bet ilgainiui jie sugriuvo. Todėl buvo labai svarbu sutvarkyti nuotekų sistemą, įrengti drenažą, kad vanduo laiptų ir jų aplinkos nebegadintų. Tai bus padaryta ir tai labai puiku“, – sakė R.Miliūkštis.
Vis dėlto architektas, daug metų gyvenęs prie šių laiptų ir tyrinėjęs jų istoriją, įsitikinęs, kad šio objekto remonto projekto autoriai nepasivargino išsaugoti kuo daugiau autentiškų laiptų detalių ir dėl to dabar jau žmonės gali tapti didžiausiais legendinių laiptų priešais.
„Mano ir kitų kolegų nuomone, reikėjo atnaujinti visą kompleksą, ne tik laiptus, bet ir virš jų Aukštaičių gatvėje esantį taip pat istorinį įmonės „Kauno vandenys“ pastatų kompleksą, kaip tai buvo tarpukariu. Deja, šie objektai buvo atskirti“, – sakė R.Miliūkštis.
Senas detales išvežė
Kadangi laiptai nuo viso komplekso pagal naują projektą buvo atskirti, architekto nuomone, reikėjo stengtis išsaugoti bent jau kuo daugiau autentiškų jų detalių.
„Laiptus supo stulpeliai, atraminės sienelės, pagamintos pagal tarpukariu naudotą vadinamąją bučerdavimo technologiją. Betono paviršius būdavo daužomas, todėl betone esantys akmenys skildavo, viršutinis betono sluoksnis tapdavo panašus į granito dalelytėmis padengtą paviršių“, – pasakojo R.Miliūkštis.
Pasak architekto, ši technologija buvo aprašyta laiptų projektuotojų ir išliko.
„Ja buvo galima pasinaudoti ir stulpelius, kurie sunykę, atkurti tokiu būdu. Tačiau, kiek žinau, viršutinėje laiptų dalyje jų iš viso neliks, o kur liks, bus iš naujo glotnaus betono“, – sakė R.Miliūkštis.
Taip pat paveldo ekspertui gaila ir originalių metalinių laiptų turėklų.
„Buvo sakoma, kad jie surūdiję, tačiau, mano nuomone, kaip ir stulpeliai, turėklai turėjo būti restauruoti. Taip elgiamasi Skandinavijoje, kur paveldas tikrai vertinamas. Iš pradžių iš projekto autorių girdėjau pažadus, kad stulpeliai ir turėklai bus saugomi, bet savo akimis mačiau, kaip jie buvo suversti į krūvas ir išvežti“, – sakė R.Miliūkštis.
Naujovės nieko nestebina
Architektas sakė, kad, jo žiniomis, liks tik autentiškos granito laiptų pakopos, greta atsiras naujų modernių detalių.
„Man taip pat gaila, kad šiuolaikiniai architektai ne visada atsižvelgia į istorinių objektų, kuriuos imasi atnaujinti, aplinką ir visumą. Stengiamasi atlikti naujus modernius remontus. Tačiau jei išnyks mano išvardytos detalės – metaliniai laiptų turėklai, betoniniai bučerduoti stulpeliai, baseinas, bus padaryta neatitaisoma žala, nes būtent detalių visuma ir yra vertybė“, – įsitikinęs R.Miliūkštis.
Architektas mano, kad moderniais trykštančiais fontanais, kitomis šiuolaikinėmis detalėmis nieko nenustebinsi.
„Kauko laiptai buvo išskirtiniai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje būtent dėl savo detalių, panaudotų technologijų ir jų visumos. Nors kai ekspertai pareiškė savo pastabas, projekto autoriai lyg ir ketino į jas atsižvelgti, bet jokių oficialių atsakymų nežinau, todėl lieka tik spėlioti, kas iš tiesų bus padaryta su Kauko laiptais“, – sakė R.Miliūkštis.
Baseinas atrodė niūriai?
Įmonės „Kauno planas“ projektų vadovas V.Paipalas sakė, kad pavasarį pristatytas Kauko laiptų remonto projektas nesikeis. Nebent nebus blizgių paviršių atrakciono, vietoj jo bus granitiniai stačiakampiai tūriai, skirti atsisėsti.
„Nors ekspertai išsakė savo nuomonę dėl to, kad baseinas turėtų likti, mes taip nemanome. Jis buvo įrengtas sovietmečiu ir jo paskirtis nebuvo aiški. Jame nebuvo galima maudytis, o prižiūrėti sunku, nes prikrisdavo lapų. Aplink vešant augalijai baseinas atrodydavo niūriai“, – sakė architektas.
Jo nuomone, vietoj baseino granitu išgrįsta aikštė su trykštančiais fontanais yra geresnis sprendimas.
Išsaugoti pavyko ne viską
Ekspertų pastabos apie betono detales ir bučerdavimo technologiją, pasak V.Paipalo, pravertė.
„Iš pradžių manėme, kad šios detalės yra iš paprasčiausio betono, todėl gerai, kad ekspertai atkreipė į tai dėmesį. Ištyrus stulpelius paaiškėjo, kad vis dėlto jie buvo gaminami ne visai pagal minimą technologiją. Dabar Klaipėdos gelžbetonio gamykloje gaminami kiti betono stulpeliai, priminsiantys senuosius, kurių nepavyko išsaugoti“, – sakė V.Paipalas.
Išsaugoti pavyko dalį senųjų metalinių turėklų. Vietoj tų, kurie buvo per daug suirę, bus pagaminti tokie pat nauji.
„Džiugu, kad pavyko išsaugoti visas autentiškas granitines laiptų pakopas, nors dėl jų turėjome bėdos. Neįgalieji buvo nepatenkinti jų dydžiu ir aukščiu, nes pakopos nebeatitinka šiandienos reikalavimų. Vis dėlto nusvėrė tai, kad laiptai yra saugomi paveldo, neįgalieji galės naudotis greta esančiu funikulieriumi“, – pasakojo V.Paipalas.
Taip pat laiptų prieigose bus paklotos betoninės plytelės su įspaustais tulpių ornamentais.
„Plytelės su tokiais ornamentais buvo paklotos tarpukariu. Tačiau anuomet jos buvo liejamos rankomis. Dabar tokių technologijų niekas nenaudoja, be to, liejamos senuoju būdu jos netenkintų šiandienos atsparumo reikalavimų“, – aiškino V.Paipalas.
Buvo neplanuotų sunkumų
„Kauno plano“ projektų vadovas sakė, kad atliekant darbus teko susidurti su kai kuriais netikėtais sunkumais.
Ėmus ardyti baseiną paaiškėjo, kad jo pagrindas kur kas storesnis, nei tikėtasi. Dėl to reikėjo kuriam laikui stabdyti darbus ir sukti galvą, ką daryti, kaip įrengti naują sistemą fontanams.
Dabar svarstoma, ką daryti su skulptūros „Poilsis“ postamentu, nes išardžius baseiną skulptūra liko iškilusi aukščiau ir nedera prie bendros aplinkos.
V.Paipalas teigė, kad darbai vyksta ir žiemą, darbininkai iš plėvelės pasidaro palapines, jomis uždengia laiptų atkarpas ir dirba. Darbai stabdomi tik spaudžiant šalčiams. Vis dėlto dėl tam tikrų aplinkybių Kauko laiptus planuojama baigti remontuoti birželio mėnesį, nors anksčiau manyta, kad projektas bus įgyvendintas iki kovo.
„Ekspertų nuomonė mums buvo svarbi, bet ne į visas pastabas galima atsižvelgti, nes gyvenimas nestovi vietoje“, – sakė V.Paipalas.
Architektūros perlo remonto darbai įpusėjo
Aloyzas Pakalniškis
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas
„Nors Kauko laiptus norėta baigti remontuoti iki kovo mėnesio, dabar tai planuojama padaryti birželio pabaigoje. Pradėjus remontą dėl nekokybiškai ir ne laiku atliekamų darbų keitėsi subrangovas, todėl pabaigtuvės šiek tiek vėluoja.
Šiuo metu jau yra beveik visai įrengti lauko nuotekų tinklai, sparčiai vykdomi ir fontano montavimo darbai. Nuo apatinio mažojo fontano iki kalno vidurio įrengtos atraminės betoninės sienutės su restauruotais ir naujais turėklais, montuojamos pakopos. Jos atstatomos pagal senųjų pakopų nuotraukas, naudojant išlikusius akmenis.
Pusiau sutvarkyti ir šlaitai, kurie sutvirtinami tinklu nuo erozijos. Ant šlaitų paklota 1500 kvadratinių metrų ritininės vejos.
Kauko laiptų viršutinėje dalyje įrengti šaligatviai su tulpių įspaudais, atkurtais pagal buvusią dangą, pabaigti betonuoti laiptų stulpelių pamatai, ant kurių vasario mėnesį bus sumontuoti atkurti stulpeliai su restauruotais turėklais, įrengiami granitinių trinkelių pagrindai.
Objekte įvykdyta daugiau kaip pusė elektrotechnikos darbų, galime pasidžiaugti viršutinėje Kauko laiptų dalyje jau šviečiančiais šviestuvais. Šiuo metu taip pat klijuojamos granito plokštės viršutinio Kauko laiptų fontano zonoje.
Sprendžiami ir klausimai dėl mažosios architektūros elementų – šiukšliadėžių, suoliukų, granito blokų parinkimo.“
Ekspertų nuomonės negirdi dažnai
Gražina JanulytėBernotienė
Kauno RAT pirmininkė
„Lietuvos architektų rūmai praėjusių metų pradžioje įsteigė regionines architektūros tarybas, kurių užduotis – vertinti Lietuvos architektūrą ir teikti rekomendacijas. Tokia taryba buvo įsteigta ir Kaune.
Deja, kaip neretai nutinka, ekspertai, pateikę rekomendacijas dėl Kauko laiptų projekto tobulinimo, atsakymo nesulaukė. Todėl mes nežinome, ar į jas bus sureaguota ir kaip atrodys laiptai po remonto.
Tai ne pirmas atvejis, kai į ekspertų nuomonę niekas neatsižvelgia. Kiek geresnė situacija buvo pristatant Sporto gatvės ateities viziją – S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro prieigų projektą. Tada sutapo tai, jog ekspertai savo rekomendacijas pateikė viešo projekto pristatymo metu, todėl kai kuriuos atsakymus iš projekto rengėjų pavyko gauti.
Tačiau dažniausiai ekspertai savo išvadas pateikia po ilgų diskusijų ir ne viešose diskusijose. Taip, pavyzdžiui, nutiko su Gintauto Natkevičiaus projektuojamais dviem aukštybiniais pastatais A.Juozapavičiaus prospekte.
Ekspertai, atsižvelgdami į projektą, pastatų vietą, aukštį ir vietos bendruomenės pasipriešinimą, pateikė savo išvadas, kad projektas turi būti persvarstomas ir keičiamas. Tačiau projekto užsakovai pasitelkė teisines priemones, advokatus ir, matyt, toliau sieks įgyvendinti parengtą projektą.
Manau, kad mes patys, ekspertai, iš dalies dėl tokios situacijos kalti. Stinga didesnės viešos architektų, projektų rengėjų, įvairių sričių ekspertų ir visuomenės diskusijos. Paprastai ekspertų išvados pateikiamos pavėluotai ir į jas neatsižvelgiama.
Manau, kad atėjo laikas situaciją keisti. Šiais metais Architektų rūmams siūlysime inicijuoti kur kas platesnes, ilgesnes ir gilesnes diskusijas, kad į jas galėtų įsitraukti visos suinteresuotosios pusės, kad atsirastų daugiau demokratijos.“
