Suprantama, jog bendrosios medicinos studentams surasti atsakymą į klausimą, kaip temperatūros pokyčiai veikia vyro sėklidžių funkciją, tenka jau pirmuosiuose kursuose. Tuo tarpu daugeliui skaitytojų neteko ir galbūt neteks susidurti su medicinoje nagrinėjamos mokslinės literatūros gausybe, todėl šiandien trumpai aptarsime, kokią funkciją atlieka sėklidės bei jas supantis kapšelis, kokia, vis dėlto, yra optimali temperatūra spermatogenezei (spermatozoidų gamybai ir subrendimui) ir, žinoma, nepraleisime progos dar kartą apžvelgti mitus bei atbaidyti baubus, kurie kartais sukelia nerimą vyrams.
Pradėkime nuo to, kad vyras, kaip ir moteris, turėtų pažinti savo kūną. Urologai ypač akcentuoja išorinių lytinių organų apžiūrą. Galbūt kai kuriems tai skamba nepriimtai, tačiau didžioji dalis problemų, susijusių su šiais organais, liečia labai jautrią temą – vyrų vaisingumą.
Svarbiausia, apžiūrėti kapšelio išvaizdą, sėklidžių formą ir lokalizaciją. Tai galite padaryti dviem būdais. Pirmas: stovint ir esant geram apšvietimui apžiūrėti, kokios spalvos kapšelio oda bei sėklidžių vieta kapšelyje. Antras: apžiūrėti po vonios ar dušo atsigulus. Paėmus kapšelį į abu rankų delnus, rodomuoju ir didžiuoju pirštu švelniai apčiupinėkite kiekvieną sėklidę. Įsiminkite jų paviršių (normoje - lygus), nesmarkiai spustelėjus – pajusite konsistenciją (netvirta, bet tampri).
Galite užčiuopti sėklidžių prielipus, kurie šiek tiek minkštesni, bei latakus (elastingas, lygus paviršius). Apžiūrą rekomenduojama kartoti kas mėnesį, o pastebėjus bet kokius (spalvos, dydžio, konsistencijos, temperatūros) pakitimus bei užčiuopus naujus darinius – kreiptis į gydytoją. Žinoma, norint nustatyti patologiją, reikia žinoti, kas yra norma.
Geriausias vyro „draugo“ bičiulis yra sėklidžių kapšelis – tai tarsi maišelis (tarp varpos ir išangės), kuriame yra dvi sėklidės bei jų prielipai. Pagrindinė funkcija – laikyti sėklides temperatūroje (dažniausiai literatūroje minima 34,4 C), kuri yra šiek tiek mažesnė nei normali kūno temperatūra (kuri priimtina laikyti 36,6-36,8 C). Reguliacija vyksta kapšelio lygiųjų raumenų pagalba. Pavyzdžiui, kuomet vyrui po pirties šokant į eketę aplinkos temperatūra žemesnė nei kapšelio, šis susitraukia ir sėklidės priglunda prie kūno. Tačiau grįžus į karštą aplinką, kapšelio raumenys atsipalaiduoja ir sėklidės vėl atsitraukia nuo kūno.
Tačiau kyla klausimas, kodėl organizmas taip stengiasi apsaugoti sėklides? Viskas labai paprasta! Gamta sudėliojo taip, jog tiek vyro, tiek moters organizmo, kaip ir mūsų protėvių, viena svarbiausių funkcijų yra lytinė, o pagrindinė užduotis – giminės pratęsimas. Be abejo, mes šiuolaikiniame pasaulyje siekiame kur kas daugiau, tačiau organizme išlieka refleksai, kurie būtini apsaugoti vyro vaisingumą, o šis priklauso ir nuo sėklidžių funkcijos.
Sėklidės gamina spermijus (visiškai subrendę spermijai – spermatozoidai) bei testosteroną, kuris kartais dar vadinamas vyriškumo hormonu. Kiekvienoje sėklidėje yra tam tikra kanalėlių sistema. Šių kanalėlių gleivinėje esančiose Sertoli ląstelėse spermijai maitinami ir brandinami apie 45 dienas. Per parą kiekviena sėklidė pagamina beveik 150 mln. spermijų. Nors skamba išties įspūdingai, vis dėlto jei per parą ejakuliacija įvyksta daugiau nei 2 kartus, jų atsargų atstatymas užtrunka iki 7 dienų. Kalbant apie testosteroną, sėklidės yra pagrindinis šio hormono šaltinis. Taigi kas atsitinka esant netinkamai aplinkos temperatūrai?
Pernelyg aukšta ar žema temperatūra sutrikdo sėklidžių funkciją, t.y. spermatozoidų susidarymą ir subrendimą (nevaisingumas) bei testosterono išskyrimą (sumažėjęs kiekis lemia blogą nuotaiką, dirglumą, energijos stoką, seksualinio potraukio ir erekcijos sumažėjimą, miego sutrikimų atsiradimą, raumenų apimties ir jėgos sumažėjimą, plaukuotumo mažėjimą, riebalų ant vidinių organų padidėjimą, kaulų tankio sumažėjimą).
Pavyzdžiui, mokslininkai teigia, jog panardinus sėklides į karštą vandenį (panašiai veikia ir šaltas vanduo), galima sumažinti apvaisinimo galimybę iki šešių mėnesių, vėliau sutrikimas atsistato. Tačiau nereikia tokių drastiškų tyrinėjimų, jog iššauktume spermos kiekio bei kokybės pakitimus. Pažvelkime į kasdienybę bei joje esančius nepastebimus pavojus (akcentuojamas šilumos poveikis, kuris mažiau pastebimas nei šalčio, t.y. į šaltį reaguojama daug greičiau).
Sėdimas darbas. Rekomenduojama reguliariai atsistoti ir pavaikščioti, jog sėklidės atsitrauktų nuo įkaitusio kūno, galima naudoti orui laidžias pagalves, jog sumažėtų tarpvietės ir sėdmenų prakaitavimas, temperatūra.
Antsvoris. Per didelis kiekis riebalų taip pat pasiskirsto ant sėdmenų, klubų, pilvo apačioje, tad nutukimas didina ne tik viso kūno temperatūrą bei prakaitavimą, bet ir stipriau lemia kapšelio aplinkos temperatūros pakilimą.
Darbas su kompiuteriu. Mokslininkai nustatė, kad ant kelių laikomi nešiojami kompiuteriai gali keisti spermos kokybę. Laikant ant kelių kompiuterį vieną valandą, sėklidžių temperatūrą padidėja 2,5°C, tačiau pokyčiai organizme jaučiami jau po 10-15 minučių. Tai nėra argumentas teigti, jog visi vyrai, kurie naudojasi nešiojamais kompiuteriais tokioje pozicijoje, tampa nevaisingi. Tiesiog esant šioms sąlygoms tikėtina, jog gali prasidėti spermos atsinaujinimo bei vaisingumo problemų.
Buvimas saunoje ir pirtyje. Tyrimų metu nustatyta, kad pabuvus 85 C temperatūros aplinkoje, žemas spermatozoidų kiekis ir suprastėjusi kokybė išlieka iki 3 mėn. Jei planuojamas nėštumas, verčiau palaukti visiškai atsinaujinusios spermatozoidų kartos, t.y. bent iki 70 dienų.
Infekcija ir karščiavimas. Kuomet kūno temperatūra pakyla iki 38-39 C, paveikiamos ir sėklidės. Normali funkcija atsistato vidutiniškai po 5 mėn.
Ir paskutinis, tačiau nemažiau svarbus punktas – apatinis trikotažas. Rekomenduojama nešioti laisvas, medvilnines kelnaites, vengti aptemptų, veržiančių, sintetinių glaudžių bei kelnių. Negalėdamos atsitraukti nuo kūno, sėklidės šyla, temperatūra peržengia virš optimalios temperatūros ribos.
Ar gali šiluma ir šaltis būti naudojami kaip viena iš kontracepcijos priemonių? Griežtas „NE!“. Kiekvienas vyras – individualus, todėl vertinant temperatūros įtaką reprodukcinei sistemai negalima vadovautis sakiniu „Netinkama temperatūra – nebus nėštumo“. Mes šiuo atveju atkreipėme dėmesį į nevaisingumo riziką bei sąlygas, kuriomis ji didėja.
Tikiuosi, jog šios savaitės straipsnis bent mažai daliai vaikinų bei vyrų ne tik suteikė informaciją, su kuria susipažinus galima lengvai išvengti minėtų reprodukcinės sistemos problemų, bet ir progą priartėti prie platesnio fiziologinio savęs pažinimo.
Aranta Būtautaitė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentė bei LSMU SMD Seksualinės sveikatos būrelio įkūrėja nuo šiol kas savaitę skatins diskutuoti, supažindins su požiūriu pasaulyje ir moksline informacija apie seksualinę sveikatą. Skilties „Tavo seksualinė sveikata“ tikslas – medicinos ir psichologijos žiniomis paremtas lytinis švietimas įvairiomis seksualinės sveikatos temomis, kaip lytiniai santykiai, lytinė elgsena, nėštumas, vaisingumas, gimimų kontrolė ir kontracepcija, hormonų bei patologinių organizmo būklių įtaka seksualiniam potraukiui, nepageidaujamas vaistų poveikis ir daugybė kitų.
Diskutuokime - jūsų minčių ir pasiūlymų dėl būsimų temų, aktualių problemų lauksime komentaruose arba adresu bendraukime@lrytas.lt.
