Tačiau namuose pradėjo stipriai svaigti galva. Kartais tekdavo įsikabinti į kokį daiktą ar sieną, kad nenugriūčiau. Vis karščiavau, temperatūra siekė apie 38 C.
Viską nurašiau sunkiam gimdymui, tačiau trečiąją dieną vyras, pamatęs, jog sunkiai keliuosi iš lovos, nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Ten padarė kraujo tyrimus, atėjusi gydytoja apžiūrėjo ir pasakė, jog gaminasi pienas, tad turėčiau važiuoti namo maitinti kūdikio, o ne ligų ieškoti.
Taip ir padariau. Dar tris dienas gulėjau namuose, nes buvo šventinės dienos, ir mama prižiūrėjo kūdikį, o aš jau ne tik atsikelti ar apsirengti, bet ir atsisėsti nebegalėjau, paprasčiausiai nebuvo jėgų. Per tris dienas nukrito 12 kg.
Vyras neištvėręs vėl nuvežė į ligoninės priimamąjį. Ten nusiuntė pas šeimos gydytoją. Niekas nedavė jokio vežimėlio, vyras mane vilkte vilko. Šeimos gydytoja išrašė siuntimus pas daugelį gydytojų, bet nepaklausė, kaip iki jų nueisiu. Tad vėl vyras vilko per ilgus koridorius...
Kol Akušerijos ir ginekologijos skyriuje manęs nepamatė buvusi akušerė. Ji greit nuvedė pas gydytoją, kuri mane paguldė į ligoninę. Ten per 2 paras ištyrė, jog sergu meningoencefalitu. Gydytojai stebėjosi, iš turiu tiek jėgų gyventi, o juk gyventi buvo dėl ko - dėl savo šeimos.
