Pažangios sistemos išlepino
Tiesą sakant, modernios pagalbinės vairavimo technologijos lepina ne vien tik į automobilius kaip į susisiekimo priemones žiūrinčias mases, bet ir charakteringus modelius mėgstančius entuziastus. Mat norint važinėti išskirtinėmis mašinomis, į vairavimą reikia įdėti daug pastangų.
„Su senais automobiliais važinėti smagu, bet jei reikia keliauti kur toliau, be naujų technologijų, prie kurių jau spėjome priprasti, tai tampa darbu. Dabar tiesiuose keliuose su greičio ribojimais naujus automobilius vairuoti nuobodu: sistemos atima dalį darbo, viską daro ganėtinai saugiai ir suteikia galvai daugiau laisvės“, – apie pripratimą prie naujų technologijų ir grįžimą atgal pasakoja žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Dalį vairavimo vargų atima kelios technologijos. Bene daugiausia – dažname naujame modelyje randama adaptyvioji kruizo kontrolės sistema, automatiškai stabdanti prieš priekyje esantį automobilį ir palaikanti saugų atstumą. Nemažai mašinų moka savarankiškai išsilaikyti eismo juostoje, perskaityti kelio ženkluose nurodytą leistiną greitį.
Buvo įprasta, kad daugiausia autonomijos suteikia „premium“ segmento modeliai: „Audi“, BMW, „Mercedes-Benz“, nors, būna, juos vejasi ir vidutinės klasės pionieriai, pavyzdžiui – „Kia“, į savo elektrinį flagmaną EV9 įdiegusi 3-io lygio autonominio vairavimo funkcionalumą.
„Technologijos į priekį juda ypač greitai, tad nereikėtų sakyti, jog brangesni automobiliai daro kažką geriau už pigesnius. Kartais senesnė „premium“ gamintojo sistema gali veikti prasčiau nei naujesnė vidutinio gamintojo technologija, ir atvirkščiai“, – komentuoja V.Milius.
Ką gali nauji automobiliai be vairuotojo?
Nors radarais, lidarais, kameromis ir galingais kompiuteriais ginkluoti modernūs automobiliai, esant tvarkingai kelių infrastruktūrai, jau galėtų važiuoti patys, Europos Sąjungoje tai dar draudžiama, vairuotojas vis dar yra atsakingas už vairavimą. Bet visgi, ką sugeba nauji automobiliai?
Prabangiausi modeliai ar vidutinės klasės flagmanai gali išties nemažai. Štai trečiojo lygio autonominio vairavimo sistemą turinti „Kia EV9“ gali sklandžiai ir saugiai be vairuotojo įsikišimo judėti savo eismo juostos viduriu palaikydama nustatytą greitį arba saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio.
Netgi antrosios kartos „Highway Driving Assist“ sistema leidžia jai pačiai persirikiuoti į kitą eismo juostą, kai yra saugu. Nors mašina posūkiais vingiuoja pati, teoriškai rankas reikėtų laikyti ant vairo, tačiau ji leidžia neperspėjus per keliolika sekundžių rankomis atlikti kitą veiksmą: atsisukti vandens butelį, išpakuoti užkandį.
Tokios sistemos gali puikiai pasitarnauti mieste braunantis per eismo spūstis: automobilis prisiriša prie priekyje važiuojančios transporto priemonės, palaiko jos greitį, kai ši lėtėja – jis taip pat, kai greitėja – daro tą patį, visais atvejais išlaikydamas saugų atstumą. Mašina stebi linijas ir rieda juostos viduryje.
Rankas ant vairo laikyti reikia, tačiau technologijos palengvina vairavimą intensyviame eisme, dėl to tai nebereikalauja tiek pastangų, galima neįsitempus bendrauti su keleiviais. Tikėtina, kad pirkėjai tokius didelius, erdvius, patogius keliauti automobilius kaip „Kia EV9“ perka ne tam, kad važinėtų vieni.
Ar sulauksime visiškai autonominių automobilių?
„Premium“ segmentas gali pasiūlyti dar daugiau. Štai brangiausi „Mercedes-Benz“ ar „Audi“ modeliai su aukščiausio lygio, dažniausiai papildomoje įrangoje esančiomis pagalbinėmis vairavimo sistemomis gali parinkti saugų greitį artėjant prie posūkių, žiedinių ar įprastų sankryžų. Tam jie naudoja žemėlapius. Tačiau iš brangiausių automobilių ir tikimasi pažangiausių technologijų.
O kaip juos vejasi vidutinės klasės žaidėjai? Progresą skatina konkurencija. Taip pat – transportą išbranginusi elektrifikacija. Jei pirkėjams reikia už automobilį mokėti brangiau, jie daugiau iš jo tikisi.
Minėtas „Kia EV9“ – vienas didžiausių ir erdviausių, septynias sėdimąsias vietas turintis lengvasis elektromobilis Europos rinkoje. Jame sumontuota milžiniška 99,8 kWh baterija leidžia nuvažiuoti 541 km viena įkrova, dėl to jis kainuoja per 80 tūkst. eurų. Arba netoli „premium“ segmento.
Natūralu, kad brangiausias gamintojo modelis turi būti ir prabangiausias, taigi technologijų prasme pažangūs korėjiečiai pasistengė padaryti vairuotojų gyvenimą gerokai paprastesnį, nes taip yra pateisinama didesnė elektromobilių kaina.
O ar sulauksime laiko, kai automobilių visiškai nereikės vairuoti, ir sėdėdami priekinėje kairėje sėdynėje galėsime mėgautis filmu, skaityti knygą ar tiesiog pūsti į akį? Autonominių automobilių bandymai tam tikrose valstybėse vyksta jau seniai, vieni jų sėkmingi, kiti – ne itin.
„Man autonominiu automobiliu Japonijoje teko važiuoti jau prieš 15 metų. Ten tam buvo tinkama infrastruktūra. Bet, kalbant apie viešuosius kelius, sunkiai tikiu, kad dauguma iš mūsų to sulauks. Reikia ne tik sukurti savivaldžius automobilius, bet ir pritaikyti jiems infrastruktūrą“, – komentuoja V.Milius.
